Saint‑Omer (Sent Omèras), miestas Prancūzijos šiaurėje, Aukštutinės Prancūzijos administraciniame regione, į pietvakarius nuo Dunkerque’o uosto.
14 900 gyvenojų (2019; aglomeracijoje 74 300 gyventojų). Saint‑Omeras įsikūręs prie Aa upės (reguliuota, teka į Šiaurės jūrą). Per Saint‑Omerą eina Calais–Lille’io geležinkelis. Oro uostas. Stiklo, popieriaus, tekstilės, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, maisto (alaus, cukraus, tabako, aliejaus, likerio) pramonė. Turizmas.
Muziejai: Sandelin otelio (pastatytas 1776; flamandų, prancūzų, italų, olandų tapyba, keramika), kolekcininko Henri Dupuis (daugiausia ornitologija, mineralogija), archeologijos, La Coupole (nacių 1943–44 pastatytas požeminis bunkeris, dabar – Šiaurės‑Pa de Kalė istorijos ir atminties centras). Viešoji biblioteka (joje yra J. Gutenbergo 42 eilučių Biblijos kopija).
Saint‑Omeras yra Opale’io kyšulių ir pelkių regioninio gamtos parko dalis.
Architektūra
Dievo Motinos bazilika (13–15 a., vargonai, 1717; yra astronominis laikrodis, 1558), Šv. Dionizo bažnyčia (13 a., choras, 15 a.), Šv. Bertino vienuolyno (14–15 a.) griuvėsiai, buvusios jėzuitų kolegijos (16 a.) koplyčia (1640), Teisingumo rūmai (buvę vyskupų rūmai, 17 a.), rotušė (1838; dabar paveikslų galerija ir teatras). Parkas (20 a., architektas E. Guinoiseau), arboretumas.
Istorija
Susikūrė prie 7 a. Artois srityje buvusios Thérouanne’o vyskupystės vyskupo šv. Audomaro (šv. Omero) ir jo bendražygių pastatyto vienuolyno, čia išsiplėtusi gyvenvietė 9 a. pavadinta Saint‑Omeru. 755 vienuolyne mirė Karolingų dinastijos pradininko Pipino III nuverstas paskutinis Merovingų dinastijos karalius Childerikas III. 860 ir 880 gyvenvietę plėšė vikingai, todėl 9 a. pabaigoje–10 a. Flandrijos grafai ją apjuosė gynybine siena. Saint‑Omeras buvo prie Anglijos, Šventosios Romos imperijos, Prancūzijos ir Flandrijos ginčijamų teritorijų sienos, 12–14 a. čia dažnai vykdavo mūšiai. Nuo 1493 Saint‑Omeras buvo Habsburgų valdomų Nyderlandų dalis (nuo 1556 priklausė Ispanijos Nyderlandams). 1677 miestą užėmė Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV kariuomenė. Pagal 1678 Nijmegeno taikos sutartį jis atiteko Prancūzijai. 1848 į Saint‑Omerą atvestas geležinkelis, bet 19 a. pramonės perversmas Saint‑Omerą paveikė mažai. Miestas labai nukentėjo per I ir II pasaulinius karus. 1940 užimtas nacių Vokietijos, 1944 jį išvadavo Didžiosios Britanijos kariuomenės sudėtyje kovojusi lenkų I šarvuotoji divizija.
1972–2015 Saint‑Omeras priklausė Šiaurės‑Pa de Kalė administraciniam regionui.