Sjūdžio spaudà, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizacijų laikraščiai, biuleteniai, kiti periodiniai leidiniai.
Pirmieji „Sąjūdžio“ leidiniai
Pirmieji, pradėti leisti 1988 vasarą, leidiniai buvo nelegalūs ir pusiau legalūs informaciniai lapeliai, laikraštėliai, demokratinės pakraipos spaudiniai, leisti ir platinti neformalių inteligentijos, jaunimo, studentų, moksleivių grupių, spausdinti rašomąja mašinėle ir dauginti rotaprintu, rinkti kompiuteriu, spausdinti poligrafine technika. Kai kurie leidiniai ėjo nereguliariai, 1–2 m., kitų išėjo po kelis ar kelias dešimtis numerių 2–4 puslapių apimties. Nuo 1989 daugelio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio miestų ir rajonų tarybų laikraščiai buvo spausdinami spaustuvėse, geriau techniškai parengiami, kruopščiau redaguojami. Nemažai tokių leidinių vėliau tapo kraštų, rajonų, miestų ar nepriklausomais laikraščiais.
Pirmasis Sąjūdžio leidinys – rotatoriumi spausdintas 2 puslapių leidinėlis Informacinis pranešimas ir jo tęsinys – ta pačia data ir tęstine numeracija (nr. 2) pažymėtas 4 puslapių laikraštis Sąjūdžio žinios – išėjo 1988 06 13. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais pradėjo eiti ir regioniniai Sąjūdžio laikraščiai: 07 07 Klaipėdoje išėjo Persitvarkymo naujienos, kurį netrukus pakeitė savaitraštis Mažoji Lietuva, 08 01 Kaune – regioninis laikraštis Kauno aidas, 08 15 Alytuje – Alytaus sąjūdis, 08 29 Panevėžyje – laikraštis Sąjūdžio žodis (nuo 1988 12 30 vadinosi Laisvas žodis). Iki 1988 pabaigos pasirodė daugelio miestų ir rajonų Sąjūdžio tarybų leidiniai (svarbiausi Sąjūdžio periodiniai leidiniai išvardyti lentelėje).
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 1988–89 spauda
Leidinių turinys
Iš pradžių Sąjūdžio leidiniuose daugiausia buvo polemizuojama su respublikiniais, miestų ir rajonų laikraščiais, pasisakoma dėl iškraipytų faktų, klaidingų žinių jų paskelbtuose straipsniuose ir naujienų agentūros ELTA pranešimuose apie Sąjūdžio veiklą. Vėliau buvo daug rašoma apie Sąjūdžio renginius, informuojama apie jo darbą, spausdinami žmonių prisiminimai apie partizanų kovas, perspausdinami sovietų valdžios draudžiami dokumentai, straipsniai apie istorinės atminties svarbą, skelbiama daug kritinių straipsnių, kuriuose atskleidžiami centrinės ir vietinės valdžios bei partinių veikėjų darbo trūkumai, klaidos, smerkiama jų vykdoma politika, siūloma iš darbo atleisti kai kuriuos pareigūnus. Sąjūdžio spauda buvo necenzūruojama, todėl ją noriai skaitė įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės, sparčiai didėjo ne tik leidinių skaičius, bet ir tiražai. Daugumos laikraščių redaktoriai buvo Sąjūdžio rėmimo grupių, vėliau – Tarybų nariai.
Organizacijų spauda
Savo spaudą turėjo Sąjūdžio rėmimo grupės vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, pramonės įmonėse, statybos ir aptarnavimo organizacijose, įvairiose įstaigose. Vieni pirmųjų pradėjo eiti Kauno politechnikos instituto Sąjūdžio rėmimo grupės biuletenis Kvieslys, Kauno medicinos instituto Sąjūdžio rėmimo grupės laikraštis Bičiulis, Vilniaus pedagoginio instituto – Viltis, Kauno medicinos mokyklos – Santaka, Vilniaus 57 vidurinės mokyklos – Spindulys, Vilniaus 22 vidurinės mokyklos – Vienybė. Vilniaus moksleivių taryba leido laikraštį Jaunoji Lietuva, Vilniaus gamykla Vilma – Vilmos kroniką, Lietuvos pramonės įmonių grupė – Žaizdrą, Lietuvos žemdirbių taryba – Arimus, Specializuotų komunalinių objektų statybos valdybos grupė – Versmę.
Įsikūrus Sąjūdžio grupėms pagal profesijas buvo pradėti leisti jų leidiniai, pvz., kultūros darbuotojų – Tautos kultūra, moksleivių žaliųjų judėjimo – Ąžuoliukas, chorvedžių – Daina, moterų sąjūdžio leidinys – Moterų balsas ir kiti.
Visai šaliai skirti leidiniai
Pirmas visai Lietuvai skirtas Sąjūdžio leidinys – biuletenis Atgimimas (1989–2013 savaitraštis, 1992–2013 Lietuvos politikos savaitraštis) 100 000 egzempliorių tiražu išėjo 1988 09 16 Vilniuje. 1988–89 Atgimimas buvo leidžiamas ir rusų kalba bei Braille’io (aklųjų) raštu. 1989 šis savaitraštis išleido almanachą Europa (30 000 egzempliorių tiražu). 1989–90 Atgimimas turėjo priedą rusų kalba Soglasie, kuris paskui tapo nepriklausomu savaitraščiu (ėjo iki 1992). 1989 pradėjo eiti Atgimimo priedas jaunimui Aušrinė, nuo nr. 4 tapęs savarankišku jaunimo visuomeniniu kultūros žurnalu (iki 1990).
1989 Vilniuje pasirodė kitas visai šaliai skirtas Sąjūdžio leidinys – laikraštis Respublika (nuo 1990 nepriklausomas Lietuvos dienraštis, nuo 2014 eina tik internete). 1988–92 Vilniuje veikusi Sąjūdžio informacinė agentūra SIA leido savo leidinius Apie mus, Ekspres informacija, Savaitės žinios, SIA informacija.
Iš viso 1988 pradėjo eiti daugiau nei 60 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio periodinių leidinių, 1989 – dar apie 120. Tik 1992–93, kai atsirado daug laisvos nepriklausomos spaudos, Sąjūdžio spaudos populiarumas sumažėjo.
1
2617