Sjungininkų kãras, italikų genčių karas su Roma, dėl ypač aktyvaus marsų genčių dalyvavimo dar vadinamas Marsų karu. Vyko 91–88 pr. Kr. Samnijuje, Kampanijoje, Apulijoje.
Karo priežastys ir dalyviai
Karo priežastis – Romos senato atsisakymas suteikti italikams Romos pilietybę. Su Roma kariavo marsų (marsai, pelignai, vestinai, makrucinai, frentanai, picenai) ir samnitų (samnitai, hirpinai, pompėjai, venuzijai, lapigai, lukanai) grupių gentys. 90 pr. Kr. kare dalyvavo apie 200 000 italikų karių (jų buvo daugiau negu Romos karių). Italikų sukurta genčių sąjunga pavadinta Italija, pagrindiniai pasipriešinimo centrai – Korfinijus (lotynų kalba Corfinium; dabar Abruzzo srityje) ir Bovianas. Italikams vadovavo 500 taryba. Romos kariuomenei Italijos šiaurinėje dalyje vadovavo konsulas Gnėjus Pompėjus Strabonas, pietinėje dalyje – Lucijus Kornelijus Sula.
Karo eiga
90 pr. Kr. Strabonas apsiautė Askulo (lotyniškai Asculum, dabar Ascoli Piceno) miestą (jį romėnai užėmė 89 pr. Kr. laimėję mūšį). Tais pačiais metais Toleno slėnyje žuvo konsulas Publijus Rutilijus Lupas, samnitų grupės vadas Gajus Papijus Mutilas prasiveržė į Kampanijos pietinę dalį, užėmė daug miestų, bet vėliau buvo nugalėtas konsulo Lucijaus Julijaus Cezario. Kiti italikų vadai puldinėjo Apuliją ir Lukaniją.
Negalėdami įveikti italikų romėnai buvo priversti padaryti nuolaidų: 90 pr. Kr. Lucijaus Julijaus Cezario įstatymu (Lex Julia) gentims, kurios kare nedalyvavo (pirmiausia etruskams ir umbrams), buvo suteikta Romos pilietybė. Tai ardė sąjungos narių vienybę, bet marsams, samnitams, picenams atkakliai tebekovojant romėnai buvo priversti daryti tolesnių nuolaidų: 89 pr. Kr. Plautijaus ir Papirijaus įstatymu (Lex Plautia Papiria – jį iniciavo tribūnai Plautijus Silvanas ir Papirijus Karbonas) pažadėta suteikti Romos pilietybės teises tiems italikams, kurie sudės ginklus per 60 dienų, t. p. Cizalpinės Galijos gyventojams. Kariaujančių genčių sąjunga galutinai suiro.
89 pr. Kr. romėnams pralaimėjus mūšį su marsais žuvo konsulas Lucijus Porcijus Katonas. Sula pralaimėjo kautynes Kampanijoje, bet po kelių dienų pavijo besitraukiančius samnitus, įveikė juos prie Nolos (romėnai išžudė tūkstančius samnitų karių). Vėliau Sula užėmė Pompėją, įsiveržė į Samnijų, užėmė Bovianą ir kitus miestus, leido savo legionieriams juos niokoti ir plėšti. Strabonas sėkmingai kariavo su marsais ir privertė juos sudaryti taiką. 88 pr. Kr. vasarą italikų pasipriešinimas buvo numalšintas.
Karo padariniai
Po Sąjungininkų karo romėnai suteikė Romos pilietybę visiems laisviesiems Apeninų pusiasalio gyventojams, bet siekdami sumažinti naujųjų piliečių politinę įtaką įtraukė juos ne į visas 35, o į 8 (ar 10) naujas tribas. Tai paskatino italikus (ypač samnitus ir lukanus) aktyviai dalyvauti 83–82 pr. Kr. pilietiniame kare (Marijaus šalininkų pusėje prieš Sulą). Beveik visos italikų bendruomenės ilgainiui tapo municipijais.
Romos miestas prarado išskirtinę padėtį Italijoje ir tapo pirmuoju tarp lygių (lotyniškai Primus inter pares). Karas susilpnino Romos polių įtaką, suteikė italikams galimybę dalyvauti valstybės valdyme, paskatino Apeninų pusiasalio gyventojų romanėjimą. Naudodamasis sudėtinga Romos padėtimi Ponto karalius Mitridatas VI Eupatoras pradėjo veržtis į jai pavaldžias karalystes: kilo Ponto ir Romos karas (vadinamasis pirmasis Mitridato karas, 89–84 pr. Kr.).
Marsų karas