sãkai, iranėnų kalbų grupės gentys, pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų–pirmaisiais amžiais po Kristaus gyvenusios Vidurinės Azijos šiaurėje ir rytuose, Kazachijoje, Rytų Turkestane. Giminingi masagetams ir skitams. Daugiausia klajokliai.
6 a. pr. Kr. pabaigoje–5 a. pr. Kr. pradžioje dalį sakų genčių pajungė Achaimenidų Persija; jos kariuomenės pusėje sakai dalyvavo graikų–persų karuose (500–449 prieš Kristų). Apie 3 a. pr. Kr. vidurį sakų genčių grupė įsiveržė į Partėją ir prisidėjo prie Partų karalystės susidarymo.
2 a. pabaigoje–1 a. pirmoje pusėje prieš Kristų sakai pasiekė Šiaurės Indiją. Vidurinėje Azijoje, Afganistane, Pakistane ir Šiaurės Indijoje sakai pirmaisiais amžiais po Kristų veikiausiai buvo asimiliuoti vietos tautų ir čia atsikėlusių klajoklių genčių. Rytų Turkestane sakų kalba vartota iki 10 amžiaus.
Sakai turėjo didelę reikšmę Vidurinės Azijos, Afganistano ir Šiaurės Indostano tautų etnogenezei.