sakai

sakai

saka, skystas arba pusiau skystas spygliuočių medžių (pušų, eglių, kėnių, kedrų, maumedžių) gyvybinės veiklos produktas. Skaidrūs, bespalviai arba gelsvos spalvos, lipnūs, terpentino kvapo. Išteka iš sakotakių balanos pažeidimo vietoje. Susideda iš terpenų (C₅H₈)_n (n > 2) ir jų darinių, dervų rūgščių (bendroji formulė C₁₉H_27–31COOH; 50–70 %). Sudėtis priklauso nuo medžio rūšies, augavietės. Ilgai nesurenkant sakai kietėja, tampa matiniai, nes garuoja terpentinas, kristalizuojasi dervų rūgštys – susidaro trapūs, sausi kietsakiai. Sakai tirpsta dietileteryje, bevandeniame etanolyje, acetone, blogiau – benzine, netirpsta vandenyje. Pagal kokybę skiriamos 3 sakų rūšys. Gaunami sakinimo būdu dažniausiai prieš medžių kirtimą. Perdirbami distiliuojant karštais vandens garais: išdistiliuojami lakieji komponentai, daugiausia terpentinas, pašalinamas vanduo, priemaišos.

Dervų rūgštys išsilydo ir susidaro kietas produktas – kanifolija. Kaip žaliava sakai naudojami ribotai – spaustuviniams dažams, rašalui, slidžių ir sodo tepalui, smalkai, grindų vaškui gaminti, medicinoje (tepalai, pleistrai) ir farmacijos pramonėje. Didžiausia dalis perdirbama į terpentiną ir kanifoliją. Lietuvoje apie 17 a. eglių sakai buvo pradėta rinkti iš atsitiktinai arba specialiai prieš kirtimą pažeistų medžių. Prie Nemuno veikė sakų distiliavimo įmonėlės, kurios buvo vadinamos smalinyčiomis.

sakų rinkimas

836

1208