Sãkala (lot. Saccalia), istorinė sritis Estijos pietvakariuose. Apėmė dabartinės Viljandimos apskritį, Pärnumos apskrities pietinę dalį ir Valgamos apskrities vakarinę dalį.
13 a. pradžioje Sakala buvo vienas iš 8 istorinių Estijos teritorinių vienetų – makondų, arba žemių (Henriko Latvio kronikoje jos vadinamos parapijomis). 1211 Sakalos gyventojai nugalėjo Kalavijuočių ordino kariuomenę. 1217 Sakalos seniūnas Lembitu subūrė estų žemių sąjungą, kuri priešinosi vokiečių riteriams, bet pralaimėjo prie Viljandi. Iki 1223 Sakala buvo nukariauta ir tapo Livonijos konfederacijos dalimi.