šakãlas (Canis aureus), paprastàsis šakãlas, šuninių (Canidae) šeimos, šunų genties plėšrus žinduolis. 12 porūšių. Panašus į vilką, bet mažesnis. Genetiškai artimesnis vilkui ir kojotui nei juodnugariui šakalui ar dryžuotajam šakalui. Sutinkamas Pietryčių Europoje, Pietų Azijoje, Šiaurės ir Rytų Afrikoje. Gyvena sausringose atvirose vietovėse, Azijoje – ir miškingose.
Kūno ilgis 83–132 cm, masė 7–15 kilogramų. Kailis gelsvas ar sidabriškai pilkas. Klausa gera. Gyvena poromis, savo teritoriją ženklina kaip ir šunys, ją gina. Tarpusavyje bendrauja garsiniais signalais, snukio mimika. Šakalas aktyvesnis tamsiuoju paros metu, bet medžioja ir dieną. Minta vidutinio dydžio ir smulkiais žinduoliais, ropliais, dvėsena, vaisiais, stambiais vabzdžiais, kitų plėšrūnų maisto likučiais. Jaunikliams maisto neša skrandyje. Grobio perteklių slepia. Nėštumas trunka apie 63 dienas. Veda vidutiniškai 4–5 jauniklius, keturioliktą savaitę jie tampa savarankiški, subręsta 11 mėnesių. Kartais suaugę jaunikliai su tėvais lieka gyventi 1–2 m. ir padeda ginti teritoriją. Gali platinti pasiutligę. Sudaro vislius hibridus su šunimis.
šakalas
šakalas
2005