kunigaikščio M. Romanovo vasaros rezidencija Boržomi (1871)
Sakartvelo jungtinio banko pastatas Tbilisyje (2003)
Sakartvèlo architektūrà, Grùzijos architektūrà
Tradicinė architektūra
Liaudies architektūros formas lėmė vietovės reljefas. Vyravo gyvenamieji būstai darbaziai (Pietų ir Rytų Sakartvelas) ir vadinamieji oda‑sachliai (stačiakampio plano mediniai, su akmenų pamatais ir atvira galerija).
Iki 7 amžiaus
Iš neolito pabaigos ir eneolito Sakartvelo teritorijoje išliko akmeninių apskrito plano būstų su kūginiais stogais (Šulaveri gyvenvietė Rytų Sakartvele, penktas tūkstantmetis prieš Kristų), iš bronzos amžiaus – pilkapių (Trialeti, Samgori, prie Tbilisio), gyvenviečių liekanų (Kvacchelebi, prie Gori), dolmenų (Abchazijoje), sakralinių statinių (Nacaro kalne, Pietų Osetija; Chovlės kalne, Kartlija).
Nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų vidurio Kartlijoje, Kolchidėje buvo statomi architektūros kompleksai, plėtota uolų architektūra (Armazis‑cichės akropolis, 4–3 a. pr. Kr.–pirmo tūkstantmečio po Kristaus pradžia; Samtavrės nekropolis, antras tūkstantmetis prieš Kristų–9 a. po Kr.; Armazis‑chevi rūmų kompleksas, pirtis, 2–3 a., visi Mcchetoje).
4–6 a. pradėta statyti miestus su gynybiniais įtvirtinimais (Udžarma, prie Tbilisio; Tbilisis). Ant kalvų statyta tvirtovės su valdovo rūmais, šventyklos, įvairūs ūkiniai pastatai, papėdėje – gyvenamieji kvartalai, aptverti gynybinėmis sienomis su bokštais. Plintant krikščionybei (nuo 337) pradėjo klostytis sakralinė architektūra. Pirmosios bažnyčios buvo nedidelės bazilikos (Nekresi, Kachetijoje, 4 a.), vėliau susiklostė trinavės bazilikos tipas (Bolnisi Sioni bazilika prie Tbilisio, 478–493), kurios konstrukcija panaši į romėnų bazilikų.
7–13 amžius
6 a. pabaiga–7 a. pirma pusė – Sakartvelo architektūros klestėjimo laikotarpis, turėjęs įtakos tolesnei architektūros raidai. Statyta įvairių tipų centriškosios kupolinės bažnyčios: savitos vadinamosios trijų šventyklų bazilikos (Švč. Mergelės Marijos Nekresi, Kachetijoje, 6–7 a.), tetrakonchos plano su keturiomis apsidėmis (Džvari Mcchetoje, 586–604), apskritos (Banos katedra, 7 a., buvusi Tao provincija, dabar Turkija). Jos buvo monumentalių darnių formų, su pasaginėmis arkomis, trompais, santūriu reljefiniu fasadų ir langų dekoru. Iš 7 a. antros pusės–10 a. vidurio (kovų su arabais laikotarpio) išliko rūmų kompleksų griuvėsių (8–10 a., Kachetija). Sakraliniai pastatai projektuoti su 3 apsidėmis, fasadai – vertikalios kompozicijos (bažnyčia Oški kaime, dabar Turkija, 961), kupolinių perdangų konstrukcijose pradėta taikyti bures (Kveli‑Cmindos bažnyčia, netoli Šromos, 8 a. pabaiga–9 a. pradžia).
Alaverdi architektūrinis kompleksas (11–17 a.)
11 a. pradžioje–13 a. pirmoje pusėje suvienijus Sakartvelo kunigaikštystes sparčiai plėtėsi miestai (Gori, Tbilisis, Kutaisi, Dmanisi, netoli Tbilisio). Buvo statomi rūmų kompleksai (Geguti, prie Kutaisi, 12–13 a.), vienuolynai (Vardzija, Gelati vienuolynas, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1994; abu 12 a.), tvirtovės, akademijos (prie Gelati, Ikalto vienuolynų, Kachetija), ligoninės, bibliotekos, pirtys, karavansarajai, tiesiami keliai, tiltai, įrengta kanalų, vandentiekio sistemų. Sakralinėje architektūroje susiformavo ilgo stačiakampio plano šventyklos su ant aukšto daugiakampio būgno iškeltu kupolu, arkų ir reljefų puošyba, vidaus sienų tapyba (Bagrato katedra Kutaisi, 10 a. pabaiga–11 a. pirma pusė; Alaverdi katedra, 11 a. pradžia; Sveti‑Cchoveli katedra, 1010–29, architektas Arsukidze; Samtavro bažnyčia, 11 a. pirma pusė, abi Mcchetoje; Samtavisi bažnyčia, 1030, architektas I. Samtavneli). Mūryta iš gelsvo akmens kvadrų. 12 a. pabaigoje–13 a. sakralinių pastatų proporcijos pasidarė grakštesnės, kupolų būgnai aukštesni, padaugėjo dekoratyvinių elementų (Betanijos bažnyčia, 12–13 a., Pitareti katedra, 1213–22, abi netoli Tbilisio).
14–19 amžius
14 –18 a. nuolatiniai karai su turkais ir persais pristabdė Sakartvelo architektūros plėtotę. 16–17 a. Sakartvelo architektūra šiek tiek atgijo, plėtotos senosios statybos tradicijos. Pastatyta tvirtovių (Ananuri, Kachetijoje, 17 a.), rūmų, prekybinių ir gyvenamųjų namų, pirčių, nutiesta tiltų. Pradėta dažniau naudoti plytas.
Dadiani rūmai Zugdidi (pradėti 1873, architektas E. J. Riceʼas, restauruoti 2015)
19 a. Sakartvelą prijungus prie Rusijos sustiprėjo ryšiai su Rusijos ir Vakarų Europos architektūra. Plėtota urbanistika, buvo tiesinamos ir platinamos miestų gatvės. Nuo 19 a. antros pusės daugiausia statyta Tbilisyje. Pastatams būdinga istorizmo, eklektikos bruožai (Operos teatras Tbilisyje, 1880–96, architektas V. Schretteris), neoklasicizmas (Rusijos vietininko Kaukaze rūmai, 1869, architektas O. Simonsonas, Meno draugijos rūmai, 1899, architektas K. Tatiščevas, dabar Š. Rustaveli teatras, abu Tbilisyje). Gyvenamųjų namų architektūroje naudoti tradiciniai elementai (lodžijos, arkados, atviros galerijos su laiptinėmis, mediniai drožinėti balkonai). Miestuose daugiausia statyti daugiabučiai gyvenamieji namai.
20 amžius
20 a. pradžioje Tbilisyje, Batumi, Suchumi, Poti ir kitur paplito moderno stilius su vietinės architektūros elementais (bankas Tbilisyje, 20 a. pradžia). Visuomeniniuose pastatuose naudota ir tradicinės architektūros detalės (galerijos, arkados; Sakartvelo bajorų bankas, 1916, architektas A. Kalgrinas). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje žymus gruzinų architektas S. Kldiašvili (1865–1920) suprojektavo Bajorų gimnaziją (1900–16, dabar Tbilisio universitetas), gyvenamųjų namų Tbilisyje.
20 a. 3 dešimtmetyje rengti miestų bendrieji (buvę generaliniai) planai, statyti pramonės įrenginiai (Zemo‑Avčalo hidroelektrinė netoli Mcchetos, 1927, architektas A. Kalgrinas ir kiti), visuomeniniai pastatai (Dinamo stadionas Tbilisyje, 1937, architektas A. Kurdiani, 1903–88), rekonstruoti pastatai (Sakartvelo muziejus Tbilisyje, 1929, architektas N. Severovas, 1887–1957). Sanatorijų, poilsio namų, įstaigų, daugiabučių gyvenamųjų namų architektūroje dažnai taikyta funkcionalizmo, konstruktyvizmo formos (tramvajų parko darbininkų gyvenamasis kvartalas, 1926, laikraščio Zarja Vostoka redakcijos pastatas, 1928, abu Tbilisyje, architektas D. Čislijevas, 1879–1963).
Santuokų rūmai Tbilisyje (1984, architektas V. Džorbenadze)
Visuomeninių pastatų architektūroje vyravo neoklasicizmo stilius su tradicinės architektūros elementais (Ministrų Tarybos poilsio namai Gagroje, 1935, Š. Rustaveli kino teatras Tbilisyje, 1939, abiejų architektas N. Severovas). Po II pasaulinio karo miestai plėsti (Gori, Kutaisi, Rustaveli) ir rekonstruoti ( Tbilisis, Gori, Kutaisi). Ypač daug statyta Tbilisyje: Valstybiniai rūmai (1953, architektas G. Ležava ir kiti), Veterinarijos institutas (1954, architektas S. Revišvili), Sporto rūmai (1962, architektas L. Aleksi‑Meschišvili, 1915–78, ir kiti), viešbutis Iverija (1967, architektas O. Kalandarišvili ir kiti), filharmonijos koncertų salė (1971, architektai I. Čchenkeli, Š. Gazašvili), Kelių transporto ministerijos pastatas (1977, architektai Z. Džalaganija, G. Čachava), Iškilmių rūmai (1984, architektas V. Džorbenadze ir kiti), geležinkelio stotis (1987, architektas A. Jibladze ir kiti). Pastatyta mokyklų, teatrų, viešbučių, gyvenamųjų namų kvartalų. Įrengta parkų (Tbilisyje, Kutaisi, Suchumi), kurortuose (Picundoje, Boržomi, Gagroje) pastatyta poilsio namų, sanatorijų.
V. Aleksi-Meschišvili teatras Kutaisi (1955, priekyje – Kolchidės fontanas, 2012)
Viešųjų paslaugų rūmai Tbilisyje (2012, architektas M. Fuksas)
20 a. antros pusės architektūroje gausu puošybos detalių, nuo 7–8 dešimtmečio plito funkcionalizmas su Sakartvelo tradicinei architektūrai būdingais elementais. 9–10 dešimtmetyje pastatyta viešbučių, daugiabučių ir privačių gyvenamųjų namų. Darniu ryšiu su aplinka išsiskyrė architekto V. Davitajos projektuoti pastatai: Raitelių viešbutis Betanijoje (prie Tbilisio, 1985, su architektu M. Davitaja), parodų salė (1992), koplyčia (1994, abi Tbilisyje). Pastatų suprojektavo G. Tuchareli, V. Cincadze, Z. Isakadze, P. Dzindzibadze ir kiti architektai. Pradėta rūpintis architektūros paveldo išsaugojimu.
Pasaulio paveldo vertybės
Gelati vienuolynas, Mcchetos istoriniai pastatai (visi nuo 1994), Aukštutinės Svanetijos regiono kaimai (nuo 1996).
L: M. Garakanidze Gruzinskoe derevjannoe zodčestvo Tbilisi 1959; V. Beridze Gruzinskaja architektura s drevnejšich vremjon do načala XX veka Tbilisi 1967, Gruzinskaja architektura rannechristianskogo vremeni (IV–VII v.) Tbilisi 1974; N. Dzanberidze, N. Cicišvili Architektura Gruzii: Ot istokov do našich dnej Moskva 1976; T. Kvirkvelija, N. Mgalobišvili Architektura Sovetskoj Gruzii Moskva 1986.
2972
-Sakartvelo kultūra; -Gruzijos kultūra; -Gruzijos architektūra
Sakartvelo konstitucinė santvarka
Sakartvelo partijos ir profesinės sąjungos
Sakartvelo ginkluotosios pajėgos