Sakartvèlo choreogrãfija, Grùzijos choreogrãfija. Seniausi yra vyrų šokami medžioklės šokiai (fundurukis). Išliko moterų ritualinių (samaja, mdzimūris) ir toteminių (gogmanis), gausu karo (chorumis, idumala), raitelių (mcharulis), darbo (kalmachoba, mcekemsūris) šokių. Gruzijos šokiai yra sudėtingi, juose gausu akrobatinių elementų (porikaoba, kečnaoba, farcakuku). Daugumai šokių būdingi trižingsniai. 19 a. pabaigoje Operos teatre (1851, architektas G. Skudieri, per 1874 gaisrą sudegė, 1896 perstatytas, architektas V. Schretteris, po 1973 gaisro rekonstruotas, architektai L. Medzmariašvili, V. Čačanidze) Tbilisyje buvo suburta baleto trupė (nuo 1937 Z. Paliašvili operos ir baleto teatras). 1854 šiame teatre pastatytas pirmasis baletas – H. Schmidto Gitana (baletmeisteris F. Manochinas), 1914 – gruzinų nacionalinis baletas T. Vachvachišvili Irano pantomima. 1907–16 trupėje šoko italų baleto artistė ir pedagogė M. Perini (1873–1939), vadovavo S. Vakarecas, M. Bauerzaksas. 1936 baletmeisteris V. Čabukiani (1941–72 teatro baletmeisteris) pastatė nacionalinį baletą – A. Balančivadzės (1906–92) Kalnų širdis. Teatro repertuare vyravo klasikiniai (L. Minkaus Don Kichotas 1943, P. Čaikovskio Gulbių ežeras 1945, M. Ravelio Bolero 1962, L. Minkaus Bajaderė 1968), gruzinų (G. Kiladzės Šviesa 1947, D. Toradzės Gorda 1949, A. Mačavariani Otelas 1957) ir kitų tautų kompozitorių baletai. 1945 baleto artistai ir choreografai I. Suchišvili (1907–85) bei N. Ramišvili (1910–2000) įkūrė Gruzijos nacionalinio baleto trupę (nuo 1985 vadovas T. Suchišvili, 1938–2007), kurioje folkloras (muzika, šokių žingsniai, akrobatiniai elementai) derinamas su moderniuoju šokiu, šokami solo, poriniai ir kolektyviniai šokiai; žymesni – zekari, ajamani, ilouri, ajameti, juta, škhelda. 1980 folkloristas E. Garakanidze subūrė nacionalinių šokių trupę Mtiebi (nuo 1999 Gruzijos folkloro teatras). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Z. Paliašvili operos ir baleto teatre pastatyti baletai: R. Gabičvadzės Medėja (1976), V. Kachidzės Appasionata (1980, pagal L. van Beethoveno muziką), P. Čaikovskio Spragtukas (1999), Neoklasikinio baleto įvykiai (2003, pagal A. Dvořáko muziką; abiejų baletmeisteris G. Aleksidze). Žymesni baleto artistai: G. Barchudarovas (1896–1976), T. Čabukiani (g. 1907), M. Bauer (1909–95), L. Gvaramadze (g. 1913), I. Aleksidze (g. 1914), V. Cignadze (1924–2016), L. Mitaišvili (g. 1937), V. Gunašvili, R. Magalašvili, B. Monavardisašvili, T. Sanadze, I. Jandieri (g. 1940), E. Gelovani, D. Bagrationi, A. Dvali, N. Ananiašvili (g. 1964), I. Nioradze, I. Zelenskis, N. Ciskaridze, E. Glurjidze, V. Achmeteli. Baletmeisteriai: V. Čabukiani (1910–92), Z. Kikaleišvili (g. 1924), G. Aleksidze (1941–2008), P. Culukidze. Z. Paliašvili operos ir baleto teatro baleto trupė gastroliavo Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kinijoje, Maltoje, Vokietijoje. Nuo 1902 Gruzijoje veikia nacionalinių šokių studija, nuo 1931 – Adžarijos liaudies šokių ansamblis. Šokėjus rengė A. Aleksidzės šokio studija, Plastikos ir šokio mokykla. Nuo 1916 Tbilisyje veikia Nacionalinio teatro choreografijos mokykla (iki 1920 M. Perini baleto studija).
L: Fifty Years of The Georgian National Ballet Tbilisi 1995; N. Sukhishvili The Georgian National Ballet Tbilisi 1996.
1937
-Gruzijos kultūra; -Sakartvelo kultūra
Sakartvelo konstitucinė santvarka
Gruzijos partijos ir profsąjungos