Sakartvèlo gamtà, Grùzijos gamtà
Sakartvelo gamtinis žemėlapis
Krantai
Kranto linijos ilgis 308 kilometrai. Krantas mažai vingiuotas.
Reljefas
Sakartvelo paviršius kalnuotas; kalnai ir aukštumos užima daugiau kaip 80 % šalies teritorijos. Šiaurėje, palei sieną su Rusija, driekiasi Didžiojo Kaukazo kalnų pietinė dalis, pietuose – Mažojo Kaukazo šiaurinė dalis, vakaruose yra Kolchidės žemuma, viduryje ir rytuose – tarpukalnių lygumos, plokščiakalniai. Didžiajame Kaukaze yra Sakartvelo aukščiausios viršūnės – Šchara (5068 m; Sakartvelo ir Rusijos Federacijos, Kabardos-Balkarijos, pasienyje) ir Kazbekas (5033 m, kitais duomenimis, 5047 metrai). Svarbiausios perėjos: Kluchori perėja (2782 m), Maruchi (2746 m), Mamisoni perėja (2819 m, kitais duomenimis, 2829 m), Kryžiaus perėja (2379 m, kitais duomenimis, 2384 m), Roki (2996 metrai). Nuo Pagrindinio kalnagūbrio pietų link atsišakoja Gagros, Bzybės kalnagūbris, Kodori, Svanetijos, Lečchumi ir kiti kalnagūbriai.
Šchara
Didžiojo Kaukazo viršūnėse – sniegynai ir ledynai (bendras plotas apie 556 km2); didžiausias – Tviberi ledynas (43,1 km2), ilgiausias – Lechziri ledynas (13,5 kilometro).
kalnų kraštovaizdis (Kachetija)
Didžiojo Kaukazo kalnų (ypač vakarinės dalies) pietiniuose šlaituose daug urvų ir kitų karstinių formų (Arabikos karstinis rajonas); giliausi urvai (daugiau kaip 1000 m): Pantiuchino, Sniego, Iliuchino, Kruberio, Dzou. Kai kurie urvai (Naujojo Atono, Abrskilos) gausiai lankomi turistų. Mažojo Kaukazo kalnų didžiausi kalnagūbriai: Meschetijos (didžiausias aukštis 2850 m, Mepisckaro kalnas), Trialeti (2850 m, Karakajos kalnas) ir vulkaniniai Samsari (3301 m, Didi Abuli kalnas), Džavacheti (3196 m, Akčali kalnas; Sakartvelo ir Armėnijos pasienyje). Pajūryje, tarp Didžiojo ir Mažojo Kaukazo kalnų, yra aliuvinė Kolchidės (Rioni) žemuma (aukštis iki 150 metrų). Sakartvelo viduryje Lichi kalnagūbris skiria Imeretijos plynaukštę nuo Vidurinės Kartlijos lygumos, rytuose Jori plokščiakalnis – Alazani ir Žemutinės Kartlijos lygumas (jų aukštis iki 500 metrų).
Sakartvelas yra seisminėje zonoje, būna žemės drebėjimų; didesnių (magnitudė daugiau kaip 6,0) buvo 1920 02 20, 1991 04 29, 2009 09 08.
Klimatas
Sakartvelo vakaruose klimatas jūrinis subtropinis, rytuose žemyninis pereinamasis iš subtropinio į vidutinių platumų. Šalies vakarinės dalies lygumose sausio mėnesio temperatūra 3–7 °C, rugpjūčio (šilčiausias mėnuo) 23–26 °C; kritulių 1000–2800 mm per metus. Sakartvelo rytinės dalies lygumose sausio mėnesio temperatūra nuo 1 °C iki –2 °C, liepos (šilčiausias mėnuo) 23–25 °C; kritulių 400–600 mm per metus. Didžiojo Kaukazo aukštikalnėse sausio mėnesio temperatūra nuo –10 °C iki –16 °C, liepos 4–6 °C; kritulių vakaruose 1600–2800 mm, rytuose 1000–1800 mm, Pietų Sakartvelo kalnuose 600–700 mm per metus.
Abchazijos kraštovaizdis
Vidaus vandenys
Upių tinklas tankiausias Sakartvelo vakaruose, rečiausias – rytuose. Kura (Mtkvari; jos ilgis Sakartvele apie 360 km) su intakais (Aragva, Jori, Alazani) teka į Kaspijos jūrą. Daug upių įteka į Juodąją jūrą; didžiausia ir vandeningiausia jų – Rioni (327 kilometrai). Upės naudojamos drėkinimui (daugiausia Sakartvelo rytuose); drėkinimo kanalų bendras ilgis apie 1000 km (ilgiausi – Alazani, Tiriponi, Aukštutunis Samgori). Didžiausi ežerai – Paravani, Chozapini, Paliastomi, giliausi – Rica, Amtkeli. Mineralinės versmės.
Kaukazas (Tušetija)
Dirvožemiai
Sakartvelo vakaruose dirvožemiai daugiausia geležaliumžemiai, rūgštžemiai, šlynžemiai, salpžemiai, rytuose (lygumose) – kalciažemiai, juodžemiai, kaštonžemiai, kalnuose – rudžemiai, kalkžemiai.
alpinės pievos
spygliuočių miškai
Augalija
Miškai užima apie 40 % teritorijos. Juodosios jūros pakrantėje ir Kolchidės žemumoje auga visžaliai drėgnieji lapuočių miškai (ąžuolai, skroblai, kaštonai, bukai), kalnuose, 1000–2000 m aukštyje, – mišrieji, aukščiau – spygliuočių miškai; nuo 1700–2400 m aukščio prasideda subalpinės ir alpinės pievos. Sakartvelo pietuose ir rytuose yra stepių.
Gyvūnija
Miškuose veisiasi rudieji lokiai, elniai, stirnos, šernai, lapės, vilkai, lūšys, šakalai, kalnuose – kalnų ir bezoariniai ožiai, gemzės.
Aplinkos apsauga
Sakartvele saugomi gamtos objektai užima 9,29 % sausumos ir 0,67 % jūros ploto. 12 nacionalinių parkų: Boržomi-Charagauli (seniausias, įsteigtas 1995), Kolcheti (1998), Tušeti (2003), Vašlovani (2003), Mtiralos (2006), Algeti (2007), Kazbeko (2007; didžiausias šalyje, plotas 1445,17 km2), Kintriši (2007), Tbilisi (2007), Javakheti (2011), Mačachelos (2012), Pšav-Khevsureti (2014). 18 rezervatų, 14 gamtos draustinių, 40 gamtos paminklų, kitos saugomos teritorijos. 4 Ramsaro konvencijos (Sakartvele įsigaliojo 1997) saugomos vietovės (plotas 360,1 km2) – Centrinės Kachetijos (nuo 1997), Ispani Mireʼo (nuo 1997), Bugdašenio ir Madatapos ežerų (abu nuo 2020).
Kazbekas (apačioje – Stepantsmindos kaimas)
kalnų upė
Sakartvelo konstitucinė santvarka
Sakartvelo partijos ir profsąjungos
Sakartvelo ginkluotosios pajėgos