Sakartvèlo knas, Grùzijos knas. Pirmąsias dokumentinio kino apybraižas 1908 nufilmavo operatoriai A. Digmelovas (tikroji pavardė Digmelašvili, 1884–1958) ir V. Amašukeli (1886–1977). 1912 V. Amašukeli sukūrė ilgametražę dokumentinio kino apybraižą Akakijaus Cereteli kelionė po Račią-Lečchumi. 1916 teatro režisierius A. Cucunava (1881–1955) pastatė pirmąjį vaidybinį filmą Kristinė (pagal E. Ninošvili). 1921 Tbilisyje įkurta kino studija (dabar Gruzija-Film). Sukurta gruzinų rašytojų kūrinių ekranizacijų, nuotykių filmų, kino kronikų. Režisierius I. Perestiani (1870–1959) filme Trys gyvenimai (1924, pagal G. Cereteli, 1842–1900) pirmasis pabandė atskleisti personažų psichologiją. 3 dešimtmečio antroje pusėje kine debiutavo profesionalūs teatro, literatūros kūrėjai. Teatro režisierius K. Mardžanišvili (1872–1933) kino komedijoje Samanišvili pamotė (1926, pagal D. Kldiašvili) vienas pirmųjų derino komiškus ir dramatiškus epizodus. Daug ryškių vaidmenų sukūrė garsi teatro ir kino aktorė N. Vačnadze. Debiutavo nauja kinematografininkų karta (režisieriai M. Čiaureli, S. Dolidze, M. Kalatozovas, tikroji pavardė Kalatozišvili, N. Šengelaja, D. Rondeli, 1904–76). Sukurta novatoriško montažo poetiškų filmų (Eliso 1928, pagal A. Kazbegi, režisierius N. Šengelaja), satyrinių kino komedijų su grotesko elementais (Mano senelė 1929, SSRS leistas rodyti 1969, režisierius K. Mikaberidze, 1896–1973), buitinės tematikos realistinių filmų (Saba 1929, Chabarda! 1931, abiejų režisierius M. Čiaureli). Savitais nebyliojo kino dokumentiniais filmais (Svanetijos druska 1930) garsėjo operatorius ir režisierius M. Kalatozovas. 4 dešimtmetyje pradėti kurti animaciniai filmai. Vaidybiniame kine plito socialistinio realizmo metodas, žanrinės ir siužetinės schemos. Svarbesnių vaidybinių filmų sukūrė režisieriai S. Dolidze (Dariko 1937), N. Šengelaja (Auksinis slėnis 1937) ir D. Rondeli, kurio komedija Prarastas rojus (1937) davė pradžią gruzinų kino tragikomedijai. Per II pasaulinį karą kurti filmai apie karą, istorinę epopėją Georgijus Saakadze sukūrė režisierius M. Čiaureli (2 serijos 1942–43).
5 dešimtmečio pabaigoje–6 dešimtmetyje vyravo realistiniai istoriniai ir biografiniai filmai. Monumentalūs režisieriaus M. Čiaureli filmai (Berlyno žlugimas 1950) tapo sovietų filmų stiliaus pavyzdžiu. Filmu Magdanos Lurdža (1956) debiutavo režisieriai T. Abuladze ir R. Čcheidze. 1958 Tbilisyje įkurta Gruzijos kronikinių dokumentinių ir mokslo populiarinamųjų filmų studija. 1959 sukurtas pirmasis trumpametražis vaidybinis televizijos filmas. 1969 Tbilisyje įkurta Gruzijos televizijos filmų studija, prie Gruzijos kino studijos įsteigtos scenaristų dirbtuvės.
7–8 dešimtmetyje susiformavo gruzinų kino mokykla. Filmams būdinga tikrovės poetizavimas, tautinio savitumo atskleidimas, tradicijų ir dabarties sąsajos, alegorinis pasakojimas. Režisierius R. Čcheidze (Kareivio tėvas 1965) plėtojo tragiškumo ir komiškumo sintezės tradiciją. Pagal garsinio kino principus trumpametražių begarsių televizijos miniatiūrų (Vestuvės 1965, Skėtis 1967, Muzikantai 1969) sukūrė režisierius M. Kobachidze (g. 1939).
Režisierius T. Abuladze pirmasis sovietų kine iškėlė individo laisvės totalitarinėje visuomenėje problemą; filmai (trilogija: Meldimas 1967, pagal Važą Pšavelą, Troškimų medis 1976, Atgaila 1984, SSRS leistas rodyti 1987) novatoriškos formos, metaforiški, poetiškos struktūros. Režisierius O. Joseliani dokumentinės stilistikos filmuose (Lapams krintant 1966, Gyveno strazdas giesmininkas 1971, Pastoralė 1976) vaizduojant nereikšmingus kasdienius įvykius keliami sudėtingi egzistenciniai klausimai. Sukurta tragikomedijų (Nepaprasta paroda 1969, Keistuoliai 1974, abiejų režisierius E. Šengelaja), biografinių filmų (Pirosmani 1970), miuziklų (Veri kvartalo melodijos 1973, abiejų režisierius G. Šengelaja), lyrinių komedijų (Anaros miestelis 1977, Plaukikas 1982, abiejų režisierius I. Kvirikadze, g. 1939). Siurrealizmo bruožai būdingi režisieriaus A. Rechviašvili (g. 1938) filmams (XIX a. Gruzijos kronika 1979, Kelias namo 1982, Pakopa 1986).
Gruzija. Kino filmo Veri kvartalo melodijos kadras (Vardo – S. Čiaureli)
Gruzija. Kino filmo Robinzoniada, arba Mano senelis anglas kadras (1986, režisierius N. Džordžadze)
Režisierius S. Paradžanovas sukūrė poetiškų filmų gruzinų legendų motyvais (Legenda apie Suramo tvirtovę 1984, pagal M. Lermontovą, Ašik Keribas 1988). Svarbesni 20 a. pabaigos filmai: Nemigos saulė (1992, režisierius T. Babluani, g. 1948), 1001 įsimylėjusio virėjo receptas (1996, režisierius N. Džordžadze), Rojaus paukščiai 1997, režisierius G. Čocheli, 1954–2007). Nuo 20 a. pabaigos daug filmų kuriama su užsienio šalių kino studijomis, dalis režisierių (D. Cincadze, g. 1957, N. Džordžadze, g. 1948, O. Joseliani, A. Rechviašvili) kuria užsienyje. 2001 Tbilisyje įkurtas Nacionalinis kino centras populiarinti kiną, rūpintis filmų finansavimu. Žymesni aktoriai: M. Gelovani (1893–1956), S. Zakariadze (1909–71), S. Bagašvili (1914–77), D. Abašidze (1924–90), R. Čchikvadze (1928–2011), L. Abašidze (g. 1929), S. Čiaureli, M. Ninidze (g. 1965). Kinematografininkai rengiami Š. Rustaveli teatro ir kino institute Tbilisyje.
1863
-Gruzijos kultūra; -Sakartvelo kultūra
Sakartvelo konstitucinė santvarka
Sakartvelo partijos ir profsąjungos
Sakartvelo ginkluotosios pajėgos