Sakartvèlo mùzika, Grùzijos mùzika turi labai senas tradicijas. Gruzinų dainas 4 a. pr. Kr. mini graikų istorikas Ksenofontas.
Liaudies muzika
muzikuoja gruzinų ansamblis
Liaudies muzika daugiausia vokalinė daugiabalsė (2, 3, 4 balsų; yra ir vienbalsių dainų), turi nemaža muzikos dialektų (kartlių-kachetų, gurių, megrelų, svanų, pšavų-chevsūrų ir kita). Gausu darbo, apeiginių, šokio, lyrinių, humoristinių ir kitų dainų (skiriasi dermėmis, faktūra, ritmika). Gruzinų polifoninį dainavimą 2001 UNESCO paskelbė žodinio ir nematerialaus paveldo pasaulio šedevru. Liaudies muzikos instrumentai: pandūris, čongūris (abu chordofonai), gudastvyris, čibonis (abu aerofonai, dūdmaišiai), salamūris (aerofonas), daira (membranofonas, būgnelis), dolas (membranofonas), diplipitas (membranofonas, mažas timpanas).
4 a. liaudies daugiabalsio dainavimo veikiama pradėjo formuotis bažnytinė muzika. Nuo 5 a. bažnyčių mokyklose mokyta giedojimo, steigta chorai, vokaliniai ansambliai, sukurta notacija, parengta giesmynų (reikšmingiausias, sudarytas 10 a. muziko M. Modrekili, išliko iki šiol), himnų rinkinių. 12 a. suklestėjo dainininkų profesionalų (vadinamųjų mutribų ir mgosamių) kūryba. 17 a. Tbilisyje, Kutaisi pradėjo klostytis miesto muzikinis folkloras (daugiausia vienbalsės dainos). 19 a. Tbilisis tapo Užkaukazės muzikos centru: 1851 atidarytas operos teatras, 1871 muzikos mokykla; 1873 dainininkas Ch. Savaneli (1842–90) ir pianistas A. Mizandari (1838–1912) įsteigė muzikos kursus (nuo 1886 muzikos mokykla, nuo 1917 konservatorija).
Profesionaliosios muzikos raida
Naujosios gruzinų muzikos pradininkai kompozitoriai M. Balančivadze, Z. Paliašvili, N. Sulchanišvili (1871–1919), D. Arakišvili, V. Dolidze (1890–1933) sukūrė operų (1897 Sankt Peterburge pastatyta M. Balančivadzės sukurtos pirmosios gruzinų operos Klastingoji Daredžana fragmentai), chorų, romansų. Po 1921 gruzinų muzikos plėtotė suaktyvėjo. 1922 Tbilisyje įkurta antroji konservatorija (veikė iki 1924), Jaunųjų muzikų draugija. Nauja tematika ir stilistika muziką papildė kompozitorių V. Gokieli (1899–1972), Š. Taktakišvili (1900–65), J. Tuskija (1901–63), G. Kiladze (1902–62), Š. Mšvelidze, A. Balančivadze; gyvavo didelės apimties žanrai (opera, simfonija, simfoninė poema), gausiai vartota muzikinis folkloras.
Po 1945 sukurta operų (kompozitoriai Š. Mšvelidze, A. Bukija, 1906–76, D. Toradze, 1922–83, O. Taktakišvili), baletų (G. Kiladze, R. Gabičvadze, 1913–99, A. Mačavariani, S. Cincadze, B. Kvernadze, g. 1928), simfoninės (Š. Mšvelidze, A. Balančivadze, A. Mačavariani, S. Nasidze, 1927–96, O. Gardeli, 1928–94, G. Kančeli, g. 1935) ir kamerinės (A. Čimakadze, 1919–91, A. Šaverzašvili, 1919–2004, R. Lagidze, 1921–81, S. Cincadze, S. Nasidze) muzikos kūrinių.
Atlikėjai: dainininkai – V. Saradžišvili (1879–1924), D. Andguladze (1895–1973), P. Amiranašvili (1907–76), N. Andguladze (g. 1927), Z. Andžaparidze, M. Amiranašvili (g. 1930), P. Burčuladze, L. Čkonija (g. 1930), Z. Sotkilava; dirigentai – I. Paliašvili (1868–1934), Š. Azmaiparašvili (1903–57), O. Dimitriadi (g. 1908); pianistės – A. Virsaladze (1883–1968), M. Mdivani (g. 1936), E. Virsaladze (g. 1942); smuikininkės – M. Jašvili, L. Isakadze (g. 1946). Muzikologai: Š. Aslanišvili (1896–1981), P. Chučuja (1905–86), V. Donadze (1905–86), G. Ordžonikidze (1929–84), A. Culukidze (1921–95), G. Toradze (g. 1928).
dainuoja N. Katamadze
Muzikinės institucijos
Tbilisio operos ir baleto teatro rūmai (1880–96, architektas V. Schretteris)
Veikia Tbilisio operos ir baleto teatras (įkurtas 1851, nuo 1969 turi filialą Kutaisi), Tbilisio muzikinės komedijos teatras (įkurtas 1934), Gruzijos kompozitorių sąjunga (įkurta 1932), Gruzijos (įkurta 1933), Gruzijos radijo ir televizijos (įkurtas 1936) simfoniniai orkestrai, Gruzijos kamerinis orkestras, Gruzijos styginių kvartetas (įkurtas 1930), Choro kapela (įkurta 1927), liaudies dainų ir šokių ansambliai.
L: Gruzinskaja muzykal′naja kul′tura Moskva 1957; G. Čikvadze Osnovnye tipy gruzinskogo mnogogolosija Moskva 1964.
Gruzijos kultūra
Sakartvelo konstitucinė santvarka
Sakartvelo partijos ir profsąjungos
Sakartvelo ginkluotosios pajėgos