Sakartvelo nacionalinės mokslų akademijos logotipas
Sakartvèlo nacionãlinė mókslų akadèmija, Grùzijos nacionãlinė mókslų akadèmija, valstybinė mokslo institucija, vienijanti žymiausius šalies ir moksline veikla su ja susijusius užsienio mokslininkus. Svarbiausia šalies mokslo įstaiga. Būstinė Tbilisyje.
Struktūra ir veikla
Sakartvelo nacionalinės mokslų akademijos pastatas Tbilisyje
Sakartvelo nacionalinė mokslų akademija turi 9 skyrius: Biologijos mokslų, Chemijos ir cheminės technologijos, Fiziologijos ir medicinos, Kalbos, literatūros ir meno, Matematikos ir fizikos, Socialinių mokslų, Taikomosios mechanikos, mašinų gamybos, energetikos ir valdymo procesų, Žemės mokslų, Žemės ūkio mokslų. Akademija turi biblioteką, leidyklą, Gruzijos enciklopedijos grupę, akademijai priklauso du botanikos sodai (Tbilisyje ir Batumyje). Aukščiausia valdymo institucija – visuotinis narių susirinkimas. Yra 64 tikrieji nariai (akademikai; gali būti iki 70), 14 narių korespondentų, 88 užsienio nariai ir 5 garbės nariai (2022).
Akademija atlieka fundamentinius teorinius ir taikomuosius tyrimus, nustato prioritetines mokslinės veiklos kryptis, koordinuoja mokslinius tyrimus. Leidžia žurnalą Moambe (anglų kalba). Yra Tarptautinės mokslo tarybos narė. Bendradarbiauja su apie 20 šalių mokslų akademijomis ir kitomis mokslo įstaigomis.
Istorija
Sakartvelo nacionalinės mokslų akademijos ištakos – SSRS mokslų akademijos (nuo 1991 Rusijos mokslų akademija) Užkaukazės filialas (įkurtas 1932). 1935 pertvarkius šį filialą iš jo buvo įsteigti SSRS mokslų akademijos Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos filialai. 1941 02 10 Gruzijos filialo ir įvairių mokslinių tyrimų institutų, veikusių prie Tbilisio valstybinio universiteto, pagrindu įkurta Gruzijos SSR mokslų akademija. Pirmaisiais jos nariais tapo 16 mokslininkų (tarp jų – A. Čikobava, D. Uznadze), veikė du skyriai: Matematikos ir gamtos mokslų bei Socialinių mokslų. Buvo įkurti institutai: Akademiko Maro kalbos, Augalų apsaugos, Botanikos ir vietinių iškasenų išteklių tyrimo, Chemijos, Fizikos ir geofizikos, Fiziologijos, Geografijos, Geologijos ir mineralogijos, Gruzinų meno istorijos, Istorijos, Laukininkystės, Matematikos, Metalų ir kalnakasybos, Miško, Psichologijos, Rustavelio gruzinų literatūros, Vynuogininkystės ir vyndarystės. 1944 mokslų akademijoje dirbo 903, 1945 – 1340 darbuotojų.
vienas iš trijų tiltų per Tsavkisistskali upę Sakartvelo nacionalinei mokslų akademijai priklausančiame Tbilisio botanikos sode
1991 Gruzijos SSR mokslų akademija tapo Gruzijos mokslų akademija, 1995 – Gruzijos nacionaline mokslų akademija.
1998 akademijai priklausė 63 įvairios mokslo įstaigos (jose dirbo apie 5300 mokslo darbuotojų), akademija turėjo 68 tikruosius narius, 78 narius korespondentus ir 44 užsienio narius. 2007 pertvarkius akademiją visi jai priklausę mokslinių tyrimų intitutai perduoti universitetams.
Sakartvelo mokslų akademija; Gruzijos mokslų akademija