Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčia

Sakartvèlo Stačiãtikių Bažnýčia, Sakartvèlo Autokefãlinė Apãštališkoji Stačiãtikių Bažnýčia, Grùzijos Stačiãtikių Bažnýčia, Grùzijos Autokefãlinė Apãštališkoji Stačiãtikių Bažnýčia, viena Rytų Bažnyčių. Laikomasi Bizantijos apeigų (turi ir savitų elementų). Aukščiausiasis vadovas – viso Sakartvelo katolikas patriarchas, Mcchetos ir Tbilisio arkivyskupas (nuo 1977 – Elijas II, gruzinų kalba Ilia, tikr. Erekle Gudušauri-Šiolašvili). Centras Tbilisyje. 3,5 mln. tikinčiųjų Sakartvele ir negausioje išeivijoje, 36 vyskupijos, apie 500 parapijų ir kunigų, 27 vienuolynai, 2 dvasinės akademijos, 4 seminarijos, 10 kitų dvasinių mokyklų (2003).

Pasak padavimo, dabartinio Sakartvelo teritorijoje krikščionybę 1 a. paskleidęs apaštalas Andriejus (istorinių šaltinių ir archeologinių tyrinėjimų duomenimis, 1–3 a. čia buvo bažnyčių). Apie 337 krikščionybę oficialiai priėmė Kartlija, 5 a. sukrikščioninta Kolchidė. Kartlijoje Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčiai vadovavo Mcchetos arkivyskupas (nuo 467 – katolikas, nuo 11 a. pradžios – katolikas patriarchas). Iš pradžių jis priklausė Antiochijos patriarcho jurisdikcijai ir būdavo jo įšventinamas, 467 Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčiai gavus autokefaliją tapo savarankiškas, nuo 8 a. renkamas ir įšventinamas vietinių vyskupų (6 a. jų buvo apie 30), nuo 9–10 a. į jo jurisdikciją perėjo Picundos vyskupo vadovaujami Kolchidės krikščionys, kurie iki tol priklausė Konstantinopolio patriarchui, laikėsi Bizantijos apeigų. 1008 šias apeigas perėmė ir katolikato rytinė dalis (joje ligi tol buvo laikomasi Jeruzalės apeigų).

Švenčiausiosios Trejybės katedra Tbilisyje (2004, architektas A. Mindiašvili)

Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčia dėl anksčiau buvusių glaudžių ryšių su Konstantinopoliu ir Roma po Bažnyčios skilimo (1054) palaikė gerus santykius su katalikais (1240 Sakartvele įsikūrė pranciškonai, vėliau – dominikonai, teatinai, kapucinai, 1320 įsteigta katalikų vyskupija Tbilisyje; 1755 dėl politinių priežasčių valdžia katalikus pradėjo persekioti ir tremti). Po mongolų totorių antplūdžio (13 a. vidurys) Sakartvelui suskilus, be Kartlijos karalystėje buvusio Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčios katolikato, 1390–1795 dar veikė katolikatas Imeretijos karalystėje (centras – Picunda, nuo 1658 – Gelati). 1783 Kartlija-Kachetija tapo Rusijos protektoratu (Georgijevsko traktatas), 1801 prie jos prijungtos. 1811 Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčia prijungta prie Rusų Stačiatikių Bažnyčios; vietoj katoliko patriarcho jos vadovu tapo Rusų Stačiatikių Bažnyčios Šv. Sinodo skiriamas egzarchas. Iš 13 Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčios vyskupijų paliktos 5, seminarijose ir liturgijoje vietoj gruzinų įvestos rusų ir bažnytinė slavų kalbos; buvo 799 bažnyčios, 7 vyskupai, 746 kunigai, 146 diakonai ir 75 vienuoliai. 20 a. pradžioje Sakartvelo egzarchatui priklausė 4 vyskupijos ir 2534 bažnyčios, 33 vyrų ir 9 moterų vienuolynai, 590 parapijų, 179 bažnytinės bibliotekos, 13 vienuolynų mokyklų; buvo daugiau kaip 1 mln. tikinčiųjų, 1716 kunigų, 231 diakonas, 526 vyrai vienuoliai, 100 moterų vienuolių, 23 070 mokinių parapijų ir 546 – vienuolynų mokyklose. Po Vasario revoliucijos (1917) Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčia pasiskelbė atkurianti autokefaliją ir vėl išsirinko katoliką patriarchą, 1943 autokefaliją pripažino Rusų Stačiatikių Bažnyčios patriarchas Sergijus ir Konstantinopolio ekumeninis patriarchas (šis iki tol ją laikė autonomine). Dėl sovietų valdžios persekiojimų liko tik 80 bažnyčių, 4–5 vienuolynai ir 1 seminarija (1985). 1988 Tbilisyje įkurta dvasinė akademija, bet Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčia laisvai veikti pradėjo atkūrus Sakartvelo nepriklausomybę (1991). Santykiai su valstybe reguliuojami prezidento E. Ševardnadzės ir katoliko patriarcho Elijo II pasirašytu konstituciniu susitarimu (2002). 1999 11 08–09 Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčios katoliko patriarcho ir Sakartvelo prezidento kvietimu šalyje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Prasidėjusį bendradarbiavimą su Katalikų Bažnyčia siekta įteisinti dvišale sutartimi su Vatikanu, bet 2003 09 pasipriešinus Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčiai vyriausybė sutartį atsisakė pasirašyti. 2009 Suchumi vyskupija priėmė vienašalį sprendimą (per dvasininkų susirinkimą) atsiskirti nuo Sakartvelo Stačiatikių Bažnyčią ir įkurti Abchazų Stačiatikių Bažnyčią. Jos nepripažįsta nė vieną stačiatikių Bažnyčia, todėl laikoma nekanonine.

2919

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką