Sakartvèlo kis, Grùzijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
2001 BVP sudarė 3,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 15,0 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 581 JAV dolerį (pagal perkamosios galios paritetą – 3100 JAV dolerių). Užsienio skola 1,7 mlrd. JAV dolerių (2001).
2017 BVP struktūra: bioprodukcinis ūkis sudarė 8,3 %, pramonė – 23,8 %, paslaugos ir administravimas – 67,9 %.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Sakartvelo BVP sudarė 18,700 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 63,036 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 5042 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 16 997 JAV dolerius. Infliacija 2,0 % (2024 05).
Pramonė
Enguri hidroelektrinė
Akmens anglys kasamos prie Tkibuli ir Tkvarčeli, rusvosios – prie Achalcichės, mangano rūda – prie Čiaturos (vienas didžiausių pasaulyje kasybos centrų), vario rūda, baritas, auksas, sidabras – Marneuli, švino, cinko rūdos – Kvaisi, arseno rūda – Lukchumi, Cansos telkiniuose. Prie Lopogos, Sadachlo, Saleti laužiamas marmuras, Kachetijoje ir Juodosios jūros šelfe (netoli Batumi ir Poti) vietinėms reikmėms gaunama nafta. Svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2001 pagaminta 7,3 mlrd. kWh elektros energijos. Apie 80 % elektros energijos gamina hidroelektrinės (didžiausia – Enguri hidroelektrinė; 1640 MW), apie 20 % – šiluminės elektrinės.
1
Apdirbamoji pramonė sukuria 7,5 % BVP (21 a. pradžia); svarbiausios šakos – maisto ir gėrimų, chemijos pramonė, juodoji metalurgija, mašinų gamyba. Didžiausi pramonės centrai: Tbilisis, Rustavi, Kutaisi. Juodosios metalurgijos įmonės gamina plieną, ketų, plieno vamzdžius, valcuotuosius gaminius (Rustavi), ferolydinius (Zestafoni; naudoja Čiaturos manganą), spalvotosios metalurgijos įmonės – varį, cinką ir jų koncentratus. Chemijos pramonė gamina azoto trąšas, cheminį pluoštą (Rustavi), lakus ir dažus (Kutaisi), plastikus, gumos gaminius (Tbilisyje), farmacijos produktus (Tbilisyje, Batumi), perdirba naftą (Batumi ir nuo 1998 Sartičaloje). Lėktuvų, elektrovežių (Tbilisyje), sunkvežimių, kitų žemės ūkio mašinų, elektrotechnikos, staklių, prietaisų gamyba, lėktuvų remontas (Kutaisi), laivų statyba (Batumi). Statybinių medžiagų (cemento, gelžbetonio gaminių, plytų), maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo, mėsos, pieno, tabako, arbatos, eterinių aliejų) ir gėrimų (vyno, brendžio, mineralinio vandens) pramonė. Yra tekstilės (medvilninių, šilkinių, vilnonių audinių), siuvimo, galanterijos įmonių. Zugdidi veikia plaušienos ir popieriaus fabrikas. Pramonės produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 43 % šalies teritorijos (21 a. pradžia).
Vynmedžiai auginami beveik visoje šalyje; vynuogininkystės svarbiausi regionai – Kachetija, Žemutinė Kartlija, Imeretija. Vakarų Sakartvele auginami arbatmedžiai (daugiausia Gurijoje, Megrelijoje-Aukštutinėje Svanetijoje, Adžarijoje, Imeretijoje) ir citrusiniai augalai (Gurijoje, Megrelijoje-Aukštutinėje Svanetijoje, Adžarijoje ir Abchazijoje), Rytų Sakartvele – subtropiniai vaismedžiai (Žemutinėje ir Aukštutinėje Kartlijoje, Kachetijoje); priemiesčiuose – daržovės (daugiausia bulvės ir pomidorai). Daugiausia auginama kviečių (šalies vidurio ir rytų rajonuose; tenkina apie trečdalį šalies poreikių) ir kukurūzų (apie 70 % užauginama Sakartvelo vakarų rajonuose; apie 70 % viso šalies derliaus panaudojama pašarų gamybai). Dar auginama tabakas (Abchazijoje ir Adžarijoje), eterinių aliejų augalai (Megrelijoje-Aukštutinėje Svanetijoje ir Abchazijoje), tungamedžiai, lauramedžiai, cukriniai runkeliai. Augalininkystės produkcija – 3 lentelėje.
avių banda Didžiojo Kaukazo kalnuose
Veisiami galvijai, avys, kiaulės, arkliai, naminiai paukščiai (daugiausia vištos ir kalakutai). Ganyklinė gyvulininkystė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Bitininkystė. Šilkininkystė. Žvejyba (daugiausia Juodojoje jūroje). Kertamas miškas.
3
4
5
Turizmas
Sveti-Cchoveli katedra Mcchetoje (1010–1029, architektas Arsukidze)
Labiausiai turistų lankoma Juodosios jūros pakrantės (Gagra, Suchumi, Gudauta, Kobuleti, Picunda) ir mineralinių versmių (Boržomi, Ckaltubo) kurortai, kalnų slidinėjimo centrai (Gudauri, Bakuriani), Tbilisis, Mccheta (pasaulio paveldo vertybė nuo 1994), Kutaisi, Megrelija-Aukštutinė Svanetija (pasaulio paveldo vertybė nuo 1996). Alpinizmas.
Vardzijos vienuolynas (Samcche-Džavacheti kraštas, 12 a.)
Švenčiausiosios Trejybės katedra Tbilisyje (2004, architektas A. Mindiašvili)
Transportas
Automobilių kelių yra 20 362 km, iš jų 94 % – su kieta danga (21 a. pradžia). Per Didįjį Kaukazą eina Gruzinų karo kelias, Suchumi karo kelias, Osetinų karo kelias. Geležinkelių 1612 km; svarbiausi: Samtredija–Tuapse, Batumi–Baku (Azerbaidžanas). 21 a. pradžioje buvo įregistruota 201 jūrų laivas; prekybinio laivyno tonažas 276 600 bruto tonų. Jūrų didžiausi uostai – Batumi (naftos ir konteinerių terminalai; metinė krovinių apyvarta apie 15 mln. tonų krovinių), Suchumi, Poti. Tbilisio tarptautinis oro uostas. Dujotiekių 1495 km, naftos produktotiekių 232 km, naftotiekių 1029 kilometrai . Svarbiausi naftotiekiai: Baku (Azerbaidžanas)–Supsa (nuo 1999). 2003 pradėta Baku–Tbilisio–Ceyhano (Turkija) naftotiekio statyba (baigta 2005).
Tbilisio tarptautinio oro uosto geležinkelio stotis
Bankai
Sakartvelo jungtinio banko pastatas Tbilisyje (2003)
1991 įkurtas centrinis Sakartvelo nacionalinis bankas (iš SSRS Valstybinio banko respublikinio skyriaus, būstinė Tbilisyje) ir 5 specializuoti valstybiniai komerciniai bankai (visi Tbilisyje) – Eksporto‑importo, Pramonės, Taupomasis, Žemės ūkio ir Namų statybos (iš SSRS valstybinių specializuotų bankų respublikinių skyrių), pradėta formuoti dviejų lygių šalies bankų sistema. Nuo 1989 kūrėsi privatūs komerciniai bankai: 1992 veikė 16, 1993 – 73, 1995 – 230, 1997 – 53. 1995 valstybiniai komerciniai bankai – Eksporto‑importo, Pramonės ir Taupomasis – susijungė į Sakartvelo jungtinį banką. 2004 veikė 25 komerciniai bankai, keletas užsienio bankų (Turkijos Emlak Bankasi ir kitų) skyrių; Graikijos komercijos bankas valdė Tarptautinio Juodosios jūros banko 51 % akcijų, Vokietijos ir Nyderlandų bankai – Sakartvelo mikrofinansų banko 100 % akcijų.
Sakartvelo piniginis vienetas – laris, lygus 100 tetrių, – 1995 pakeitė laikinuosius pinigus kuponus (įvestus 1993 vietoj Rusijos rublio).
Tbilisyje veikia Sakartvelo vertybinių popierių birža (įkurta 1999).
Užsienio prekyba
Sakartvelo užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2001)
Sakartvelo užsienio prekybos balansas neigiamas. Daugiausia eksportuota lėktuvai, plienas ir jo gaminiai, ferolydiniai, auksas, mangano rūda ir koncentratas, gėrimai (vynas, mineralinis vanduo) ir maisto (arbata, vaisiai) produktai. Daugiausia importuota nafta, jos produktai ir gamtinės dujos, farmacijos produkcija, lengvieji automobiliai, maisto produktai (cukrus, kviečiai, miltai).
2022 Sakartvelas daugiausia eksportavo vario, automobilių, geležies lydinių, vyno (daugiausia į Rusiją, Azerbaidžaną, Armėniją, Bulgariją, Kiniją, Turkiją, Ukrainą), importavo daugiausia automobilių, perdirbtos naftos, vaistų, gamtinių dujų (daugiausia iš Turkijos, Kinijos, Rusijos, Azerbaidžano, JAV, Vokietijos).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2019 prekybos apyvarta tarp Sakartvelo ir Lietuvos sudarė 68,2 mln. eurų. 2019 Sakartvelas į Lietuvą eksportavo prekių už 37,6 mn. eurų, importavo iš Lietuvos – už 30,6 mln. eurų. 2019 Lietuvos tiesioginės investicijos į Sakartvelo ūkį sudarė 6,36 mln. eurų.
2022 prekybos apyvarta tarp Sakartvelo ir Lietuvos sudarė 134,6 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Sakartvelą prekių už 111,1 mln. eurų (daugiausia mašinų ir mechaninių įreninių bei jų dalių, antžeminio transporto priemonių), importavo iš Sakartvelo prekių už 23,5 mln. eurų (daugiausia alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, brangakmenių, tauriųjų metalų, vaisių ir riešutų). Sakartvelo tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 10,2 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Sakartvele – 6,5 mln. eurų.
Sakartvelo BVP struktūra (2001)
-Gruzijos pramonė; -Gruzijos žemės ūkis; -turizmas Gruzijoje; -Gruzijos transportas; -Gruzijos bankai; -Gruzijos užsienio prekyba; -Gruzijos ekonominiai ryšiai su Lietuva; -Sakartvelo pramonė; -Sakartvelo žemės ūkis; -turizmas Sakartvele; -Sakartvelo transportas; -Sakartvelo bankai; -Sakartvelo užsienio prekyba; -Sakartvelo ekonominiai ryšiai su Lietuva
2271
Sakartvelo konstitucinė santvarka
Sakartvelo partijos ir profesinės sąjungos
Sakartvelo ginkluotosios pajėgos