Sakavičia, 15–16 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė. Tėvoninės valdos buvo apie Nemenčinę, Medilą. Pirmasis iš Sakavičių žinomas Stanislovas Sakas (m. po 1433 ar po 1434). 1413 su kitais lydėjo Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą į Horodlę, čia gavo Pomiano herbą. Jo sūnūs Andrius, Vosylius, Jonas, Stanislovas, Alekna, Petras, Teodoras vadinami Sakavičiais, arba Sakaičiais. Iš jų žymiausias Andrius (m. 1465) paminėtas 1431 Czartorysko sutarties dokumente. Buvo įtakingas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio laikų (valdė 1440–92) didikas, dažnai dalyvaudavo svarbiose pasiuntinybėse, tarp jų 1432 Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Švitrigailai sudarant sutartį su Vokiečių ordino didžiuoju magistru Pauliumi Russdorfu, 1453 derybose dėl Kazimiero vedybų su Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriaus Albrechto II dukterimi. 1434–35 buvo Dubingių, vėliau Medilo seniūnas, 1440 Smolensko, 1444–58 Polocko vietininkas, 1459–65 Trakų vaivada. 1455 dokumente pavadintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiuoju vadu. Save vadino Nemenčinės ir Gruzdovo (Ašmenos apskritis) tėvoniu. Gruzdovo ir Medilo valdose skyrė lėšų katalikų bažnyčių statybai. Jo brolis Jonas nuo 1451 buvo Vilkijos seniūnas, nuo 1472 Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdovo dvaro (rūmų) maršalka, kitas brolis Petras nuo 1447 – Kauno seniūnas. Andriaus sūnūs Bagdonas, Jurgis ir Mykolas, duktė Ona, ištekėjusi už bajoro Vaidilos iš Ušakovo. Labiausiai pasižymėjo Bagdonas Andriejaitis (m. 1490), pirmą kartą paminėtas 1454 kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio kambarinis. 1463–77 buvo valdovo dvaro (rūmų) maršalka, 1466–74 Breslaujos seniūnas, 1479–84 Polocko vietininkas, 1480–90 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka, 1484–90 Trakų vaivada. Po totorių užpuolimo 1484 vadovavo mobilizuojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę ir stiprinant Kijevo pilį. Jo dukterį Elžbietą vedė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila (apie 1470–1522). Bagdono brolio Jurgio Andriejaičio sūnūs Jonas ir Albertas pradėjo giminės Nosilovskių liniją (vardas kilęs pagal valdą). Nuo 16 a. Sakavičių politinė įtaka sumažėjo. Dėl gausių palikuonių žemėvalda susmulkėjo, jie neužimdavo svarbiausių pareigų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo dvare (rūmuose) ar vaivadijose, apskrityse. Tik 17 a. šiek tiek iškilo Adomas Motiejus: 1628–49 buvo Ašmenos pakamaris, 1649–62 – seniūnas, 1639–40 Vilniaus pavaivadis, 1658 Smolensko vaivada. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonui V. A. Gosievskiui 1658 patekus į Rusijos kariuomenės nelaisvę Adomas Motiejus 1659–62 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo administratorius.
-Sakavičius; -Sakaitis; Sakaičiai; -Stanislovas Sakas; -Andrius Sakavičius; -Petras Sakavičius; Bagdonas Andriejaitis Sakavičius; -Jurgis Andriejaitis Sakavičius; -Jonas Sakavičius; -Albertas Sakavičius; -Adomas Motiejus Sakavičius; -Elžbieta Sakavičiūtė
2336