Šakia, miestas Lietuvos pietvakariuose, į vakarus nuo Kauno, abipus Siesarties; rajono savivaldybės, seniūnijos, katalikų dekanato ir evangelikų liuteronų parapijos centras. 4998 gyventojai (2020).
Plentai į Kauną, Marijampolę, Jurbarką, Kudirkos Naumiestį. Planas spindulinis, centre yra keturkampė aikštė. Medienos ir metalo apdirbimas (bendrovė Mediresta), aliejaus (Aletovis), baldų (Lauksva) gamyba. Šv. Jono Krikštytojo, evangelikų liuteronų bažnyčios. Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, Žiburio gimnazija, Varpo pagrindinė, meno mokyklos, 2 vaikų lopšeliai-darželiai, kultūros, jaunimo kūrybos ir sporto centrai, viešoji biblioteka. Šakių dekanato muziejus (įkurtas 2001). Žydų kapinės. Paminklas Dr. V. Kudirkai (pastatytas 1998, skulptorius S. Žirgulis). J. Lingio kultūros ir poilsio parkas. Mieste vyksta kasmetinis tarptautinis folkloro festivalis Šešupės malūnai. Leidžiami laikraščiai: Draugas (nuo 1945), Valsčius (nuo 1992).
Šakių herbas
Istorija
1599 minimas Gelgaudiškio dvaro Šakaičių kaimas. Nuo 1690 į Šakaičius kėlėsi žydai. 1719 Šakaičiai pavadinti Šakiais, pastatyta bažnyčia. 18 a. 3–4 dešimtmetyje atkelta gudų, iš Mažosios Lietuvos kėlėsi lietuviai ir vokiečiai evangelikai liuteronai. Nuo 1731 Šakiai priklausė Čartoriskiams, 1765 M. Čartoriskis leido žydams laikyti smukles ir prekiauti. 1773 Šakiai pirmą kartą pažymėti Abiejų Tautų Respublikos žemėlapyje. 1776 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė 3 prekymečių privilegiją. 1782, 1785 ir 1845 Šakiai degė. 1795 miestelį prijungus prie Prūsijos karalystės 1798 atiteko jos valdiniams Keudeliams.
1801 įkurta katalikų parapija. 1802 – mokykla. 1807 prijungti prie Varšuvos kunigaikštystės, 1815 – prie Rusijos imperijos. 1812 Šakiams suteiktos miesto teisės, paskirtas burmistras. 1815 minima sinagoga. 1836 prie Šakių prijungtas Gutkaimis. 1842 (ar 1843) pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, įkurta parapija. 1863 Šakius užėmė sukilėliai. 1867–1919 Šakiai buvo valsčiaus centras. 1871 minima vaistinė. 1873 per miestą pradėtas tiesti Naumiesčio (dabar Kudirkos Naumiestis)–Jurbarko plentas. 1890–94 Šakiuose gyveno V. Kudirka. Apie 1894 pradėjo veikti telegrafo stotis. 1885–90 buvo 144 dūmai, 16 parduotuvių, 12 smuklių, pašto stotis, veikė miesto magistratas. 19 a. antroje pusėje 80–90 % miestelio gyventojų buvo žydai.
Šakių vaizdas nuo turgaus aikštės vakarinės pusės (1932)
Per 1905–07 Rusijos revoliuciją 1905 12 gyventojai užėmė valsčiaus valdybą, mokyklą, valdišką degtinės parduotuvę, neramumams slopinti buvo atsiųstas kareivių būrys. Prieš I pasaulinį karą veikė Šviesos, Žiburio, Žagrės, Blaivybės, Krikščionių darbininkų ir Lietuvių mokytojų draugijų arba sąjungų skyriai.
1913 įkurtas Malcano žemės ūkio mašinų fabrikas. 1919–50 Šakiai apskrities centras (nuo 1919 – miestas valsčiaus teisėmis, nuo 1932 – antros eilės miestas). 1923 išparceliuotas Šakių dvaras. 1930 įvyko Zanavykijos katalikiško jaunimo kongresas, surengta zanavykų dainų šventė. 1931 buvo 2 bankai, vartotojų kooperatyvas, 67 parduotuvės ir pirklių kontoros, pieninė, 2 malūnai, 4 amatų dirbtuvės, dažykla, karšykla. 1935 dalis miesto gyventojų prisidėjo prie Suvalkijos valstiečių streiko. 1937 veikė Tautininkų sąjungos apylinkė, 2 jaunalietuvių skyriai, 5 jaunųjų ūkininkų rateliai, 3 šaulių būriai, 3 pavasarininkų kuopos. 1940 greta Šakių pradėtas tiesti Kazlų Rūdos–Jurbarko geležinkelis (nebaigtas dėl 1940 06 SSRS okupacijos), pastatyta mūrinė bažnyčia (architektas V. Landsbergis-Žemkalnis). 1940 pabaigoje (ar 1941 pradžioje) susikūrė antisovietinė organizacija Geležinis vilkas.
evangelikų liuteronų bažnyčia Šakiuose
1941 06–08 nacių okupacinės valdžios įsakymu Batiškių miške nužudyti (su kitais) Šakių žydai. 1944 liepos pabaigoje–spalio pradžioje ties Šakiais ėjo SSRS ir Vokietijos kariuomenių fronto linija; 08–09 SSRS aviacija sudegino miestą, rugsėjį mūrinius pastatus susprogdino Vokietijos kariuomenė (iš 328 namų liko 70). Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Lietuvos partizanai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 60 gyventojų. Nuo 1950 Šakiai – rajono centras. Iki 20 a. 7 dešimtmečio miestas atstatytas. 9 dešimtmetyje veikė Kauno kultūros prekių gamyklos Aidas cechas, skerdykla. 1988 įvyko Šakių Sąjūdžio rėmimo grupės mitingas. 1998 patvirtintas Šakių herbas. 1800 buvo 591, 1851 – 2247, 1897 – 2211, 1923 – 2044, 1959 – 2944, 1970 – 4232, 1979 – 5955, 1989 – 7226, 2001 – 6795 gyventojai.
1988 09 25 Sąjūdžio rėmimo grupės mitingas Šakių stadione
L: A. Miškinis Šakiai 1599–1999 Marijampolė 1999.
972
-Šakaičiai