sakinỹs, mažiausias sąmonės raiškos ir bendravimo (komunikacijos) vienetas, turintis gramatiškai nepriklausomą formą. Šnekamojoje kalboje sakinys skiriamas intonacija, rašomojoje – skyrybos ženklais. Sakinį gali sudaryti vienas žodis (pvz., Aušta), žodžių junginys (pvz., Parašiau laišką) ar įvairiais ryšiais susijusių žodžių ir jų junginių konstrukcija (pvz., Pranešk, kai tik nuvažiuosi ten, kur buvom susitarę). Sakinys aprašomas ir tiriamas įvairiais atžvilgiais. Struktūros atžvilgiu sakinys nagrinėjamas kaip žodžių gramatinių ryšių visuma. Pagal tų ryšių pobūdį skiriamos ir aprašomos sakinio dalys. Vieną gramatinį centrą turintys sakiniai laikomi vientisiniais sakiniais, du ar kelis centrus turintys – sudėtiniais sakiniais; atsižvelgiant į dėmenų ryšius sudėtiniai sakiniai skirstomi į prijungiamuosius sakinius ir sujungiamuosius sakinius. Pagal pasakymo tikslą skiriami sakinių modaliniai tipai: klausiamieji, tiesioginiai, skatinamieji sakiniai. Kiekvienas šių tipų sakinys, pasakytas pakilia intonacija, gali būti šaukiamasis. Loginiu požiūriu sakinyje skiriamas pagrindinis požymis (predikatas) ir su juo siejami argumentai, kurių skaičius priklauso nuo predikato (savybės arba santykio) pobūdžio. Sakinio loginė sandara vaizduojama funkcijos F(x…) pavidalu. Argumentai, gavę apibrėžtą žodinę raišką, vadinami aktantais, kurių kiekvienas turi tam tikrą prasminį santykį su predikatu.
2352