šakniãgumbis, pakitusi, smarkiai sustorėjusi pridėtinė augalo šaknis, kurioje kaupiamos atsarginės maisto medžiagos. Šakniagumbio anatominė sandara tokia pati kaip šaknies, tik didelę šakniagumbio dalį užima parenchiminis audinys. Šakniagumbiai būna įvairių formų, dažniausiai verpstiški ir rutuliški, kartais – ritiniški arba netaisyklingi. Šakniagumbiai neturi pakitusių lapų, pridėtiniai pumpurai susidaro tik viršutinėje dalyje. Iš pumpurų išauga nauji ūgliai ir pridėtinės šaknys, vėliau virstančios šakniagumbiais. Apatinėje dalyje, kartais šakniagumbio kitose vietose auga nepakitusios pridėtinės šaknys. Šakniagumbiai yra dvimečiai: pirmaisiais metais susidaro ir iki augalo vegetacijos pabaigos sukaupia maisto medžiagų, antraisiais – išaugina naujus ūglius ir šaknis, kai išnaudojamos maisto medžiagos, – sunyksta. Daugelis šakniagumbius turinčių augalų jais dauginami vegetatyviniu būdu (pvz., jurginai, viendienės, dyvinutės). Kai kurių augalų (pvz., batatinių sukučių, valgomųjų maniokų) šakniagumbiai vartojami maistui. Daugelio augalų šakniagumbiais minta laukiniai gyvūnai.
849