šakniãstiebis, pakitęs požeminis, retai dirvožemio arba kito substrato paviršiuje esantis augalo stiebas. Ties bambliais šakniastiebis turi pridėtinius pumpurus, iš kurių išauga antžeminiai ūgliai. Šakniastiebis dažnai turi pakitusius žvyniškus arba plėviškus lapus. Dažniausiai šakniastiebis auga horizontaliai (pvz., pakalnutės, šakio, varpučio), kartais įvairiomis kryptimis (pvz., asiūklio, usnies, pienės), rečiau – vertikaliai (pvz., nuokanos). Pagal formą šakniastiebiai skirstomi į apvalius (pvz., nendrės, varpučio, vilkauogės) ir plokščius (pvz., imbiero, vilkdalgio, mėtos). Trumpus šakniastiebius turintys augalai suformuoja tankius kerus arba kupstus (pvz., kai kurių rūšių viksvos), ilgus šakniastiebius turintys (pvz., nendrės, varpučiai) – įvairaus dydžio sąžalynus. Šakniastiebis yra daugelio augalų vegetatyvinio dauginimosi organas. Po tam tikro laiko sena šakniastiebio dalis apmiršta, supūva, naujai susidarę individai atsiskiria nuo tėvinio augalo. Šakniastiebyje kaupiamos maisto medžiagų atsargos. Kai kurie šakniastiebiai vartojami maistui, vaistams, prieskoniams.
849