šakočio kepimas
šakõtis, rãgius, ragúotinis, aukštas, kiauraviduris, nupjauto kūgio pavidalo, šakotas vaišių kepinys. Vestuvėse – svočios, krikštynose – krikštamotės pyragas. Kepamas iš kvietinių miltų, 30–120 kaušinių (nelygu dydis), sviesto, cukraus arba medaus, grietinės. Kepamas prieš krosnyje arba specialiame židinyje beržinėmis arba uosinėmis malkomis kūrenamą ugnį: skystoka tešla keliais sluoksniais varvinama ant tam tikru greičiu rankena sukamos riebaluota drobe aptrauktos, įkaitintos kūgio pavidalo ąžuolinės, uosinės (kartais metalinės) į 2 stovelius įstatytos formos. Iš sukamos tešlos susidariusios šakelės (rageliai) nuo karščio kietėja ir skrunda, tešlos likučiai varva ant skardos apačioje. Iš atvėsusio šakočio ištraukiama forma, kartais jis glaistomas šokoladu, puošiamas.
Europoje panašus pyragas žinomas nuo seno; kepamas Vokietijoje, Rytų Lenkijoje ir kitur. Lietuvoje šakočius imta kepti 19 a. antroje pusėje (pirmiausia dvaruose ir klebonijose). 20 a. 4 dešimtmetyje šakočius kepti mokyta šeimininkių kursuose ir žemės ūkio mokyklose. 21 a. pradžioje šakočius kepa kai kurios kepyklos, yra specializuotų šakočių kepimo įmonių.