Saksai

Sãksai, Otondai, Liudolfngai, Šventosios Romos imperijos imperatorių ir Vokietijos karalių dinastija (valdė 919–1024; lentelė). Vardai nuo giminės domeno teritorijos (Saksonijos), pirmojo imperatoriaus vardo (Otono I) arba pirmojo šaltiniuose žinomo giminės nario Saksonijos kunigaikščio Liudolfo (mirė apie 866). Saksai dažniausiai laikomi Karolingų dinastijos įpėdiniais, kuriems atiteko Karolio Didžiojo įkurta Šventoji Romos imperija. Saksų valdžios laikotarpiu rytų frankų karalystė suvienijus Lotaringijos, Saksonijos, Frankonijos, Švabijos, Tiuringijos ir Bavarijos kunigaikštystes galutinai tapo Vokietija. Dinastijos įkūrėjas Henrikas I Paukštininkas karaliaus valdžios nepaveldėjo, buvo išrinktas ir jam nepavyko karūnuotis imperatoriumi, pirmasis juo tapęs Vokietijos karalius buvo Otonas I. Vokietijos viduje Saksai siekė naikinti dalinių valdovų feodalinius tarpusavio santykius ir stiprino imperatoriaus valdžią, jų užsienio politika išsiskyrė tuo, kad daug kariauta su vengrais (955 sumušti Lechfeldo mūšyje) ir vakarų slavais (Saksai labai prisidėjo prie jų evangelizavimo), pajungta Italija. Valdant Otonui I sustiprėjo vyskupų autonomija (ilgainiui jie vis mažiau paisė žemių kunigaikščių), galutinai susiformavo dvasinė aristokratija, ji tapo paklusni imperatoriui. 962 Otonas I patvirtino vadinamąją Otono privilegiją, kuri vėliau ilgai reguliavo imperatorių ir popiežių santykius. Saksų dinastija baigėsi mirus bevaikiam Henrikui II Šventajam, ją pakeitė Salijų dinastija.

Šventosios Romos imperijos imperatorių karūna, 962–968 pagaminta Otonui I (saugoma Imperijos lobyne Hofburgo rūmuose Vienoje)

1