sakshòrnai (pagal išradėjo A. Saxo pavardę + vok. Horn – ragas), muzikos instrumentų – plačiamenzūrinių chromatinių lūpinių aerofonų – šeima. Pagrindinė pučiamųjų orkestro grupė. Pagal senovinius biugelhornus 1845 sakshorną sukonstravo muzikos instrumentų meistras A. Saxas. Sakshornai labai panašūs į fliugelhornus, tik siauresnės menzūros ir ne tokie kūgiški vamzdžiai. Pučiamųjų orkestruose griežiama sopraniniu (kornetu) B, altiniu Es, tenoriniu B, baritoniniu B, bosiniu Es, kontrabosiniu B sakshornu.
Sopraninio sakshorno (korneto) pavidalas kaip trimito, bet vamzdis labiau kūgiškas ir platesnės menzūros, todėl kornetų garsas švelnesnis ir sodresnis negu trimitų. Altinio, tenorinio ir baritoninio sakshorno vamzdžiai susukti į dvigubą ovalią kilpą, šiek tiek platėjančios žiotys nukreiptos į šoną ir aukštyn. Bosinis ir kontrabosinis sakshornas gali būti helikono, suzafono ar tūbos pavidalo. Kartais tūbos pavidalo būna ir baritonai. Sakshornai turi 3, baritonas ir bosai kartais 4 ventilius.
Anksčiau visų sakshornų natos buvo užrašomos su smuiko raktu; transponavo vienu ar kitu intervalu. Taip užrašomos sopraninio, altinio, tenorinio ir baritoninio sakshorno partijos; visų šių sakshornų diapazonas raštu: fis–c3 (e3). Sopraninis sakshornas skamba didžiąja sekunda, altinis – didžiąja seksta, tenorinis ir baritoninis – didžiąja nona žemiau nei parašyta natose. Baritoninio sakshorno partija kartais rašoma su boso raktu netransponuojant. Bosinis ir kontrabosinis sakshornas netransponuoja, natos rašomos su boso raktu, diapazonai A1–es1 ir E1–b.
1042