Saksònija (Sachsen), kelių Vokietijos istorinių sričių pavadinimas.
Iki 1180 Saksonija vadinta Vokietijos šiaurės vakarinė dalis į vakarus ir į pietvakarius nuo Elbės upės žemupio ir Holšteinas, kur gyveno 3–8 a. šią teritoriją nukariavusios saksų gentys. Saksus nukariavo frankų imperatorius Karolis Didysis. Suirusios frankų imperijos teritorijoje atsirado Rytų frankų karalystė (Vokietija), kurioje 10 a. tarp Reino ir Elbės žemupio susikūrė Saksonijos kunigaikštystė (iš jos kilo pirmoji Šventąją Romos imperiją valdanti Saksų dinastija).
1180 Saksonijos kunigaikštystė suiro, jos vardas liko Saksonijos‑Lauenburgo (į pietryčius nuo Holšteino) ir Saksonijos‑Wittenbergo (palei Elbės vidurupį, į šiaurę nuo dabartinio Leipcigo) teritorijų, kurias valdė kunigaikščiai Askanijai, pavadinimuose. 1356 Saksonijos kunigaikščių titulas ir kurfiursto teisės pripažintos Wittenbergo atšakos kunigaikščiams. Iki 1422 ši atšaka išmirė, jai priklausantis titulas atiteko Vetinų dinastijai ir Saksonijos vardu pradėtos vadinti visos dinastijai priklausančios valdos: žemės palei Leipcigą, didelės Lužicos ir Tiuringijos dalys (plačiąja prasme tarp Tiuringijos, Lužicos ir Čekijos esanti teritorija), kurios ilgainiui skaidėsi į smulkesnes giminės atšakų atstovams priklausančias ir Saksonijos vardą savo pavadinime turinčias kunigaikštystes (pvz., Saksų‑Koburgų‑Gotų kunigaikštystė, iš kurios kilo Didžiosios Britanijos karalienės Viktorijos vyras Albertas).
Kurfiurstų pilis Dresdene (apie 1200, 16 a. pradžioje ir 18 a. perstatyta, 20 a. 7 dešimtmetyje atstatyta, 2013 restauruota)
Vytis – Kurfiurstų eisenos (ant Kurfiurstų pilies Dresdene sienos) fragmentas (sgrafitas, 1876, dailininkas Wilhelmas Waltheris)
1485 Vetinų dinastijos valdas pasidalijo broliai Ernestas ir Albrechtas. Ernestui atiteko Saksonijos‑Wittenbergo kunigaikštystė (centras – Wittenbergas) ir Saksonijos kurfiursto titulas, Albrechtui – Meisseno markgrafystė (centras – Dresdenas) ir Saksonijos kunigaikščio titulas. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus sprendimu 1547 Saksonija‑Wittenbergas prijungtas prie Meisseno markgrafystės. Saksonijos kurfiurstai Augustas Frydrichas I (Augustas II) ir Augustas Frydrichas II (Augustas III) 1694–1763 (su pertrauka 1704–09) buvo ir Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikščiai. 1806 Saksonijos teritorijas nukariavo Napoleonas I ir įkūrė Saksonijos karalystę, kuri buvo viena ištikimesnių jo sąjungininkų, todėl Napoleoną I nugalėjusių šalių sušauktas Vienos kongresas (1814–15) nuo jos atskyrė daug teritorijų, bet, nors ir sumažėjusi, ji išliko iki Vokietijos imperijos panaikinimo (1918) ir vėliau įgijo žemės statusą.