Saksònija-Ánhaltas (Sachsen-Anhalt), federacinė žemė Vokietijos šiaurinės dalies viduryje.
Plotas 20 445 km2. 2,17 mln. gyventojų (2021).
Centras – Magdeburgas (236 200 gyventojų, 2021). Didžiausias miestas – Halle (238 100 gyventojų, 2021; sudaro aglomeraciją su Leipcigu Saksonijos žemėje); kiti didesnieji miestai (tūkst., gyventojų, 2021): Dessau‑Rosslau (78,7), Wittenbergas (45,0), Weissenfelsas (39,7), Halberstadtas (38,7), Stendalis (38,4), Bitterfeldas‑Wolfenas (37,0).
vaizdas nuo Harzo kalnų; Thalės miesto ir apylinkių panorama
Saksonija-Anhaltas suskirstytas į 11 apygardų; 3 miestai (Magdeburgas, Halle, Dessau‑Rosslau) turi apygardos teises.
Didesnioji Saksonijos-Anhalto teritorijos dalis – banguota žemuma su moreninėmis kalvomis (Šiaurės Vokietijos žemumos pietinė dalis); vietomis jos paviršių dengia plonas lioso sluoksnis (daugiausia Magdeburgo apylinkėse). Pietvakariuose į Saksonijos-Anhalto teritoriją įsiterpęs Harzo kalnų masyvas (Brockeno kalnas, 1142 metrai).
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio vidutinė temperatūra svyruoja nuo –0,6 °C iki –4,5 °C, liepos – 10,2–18,3 °C. Per metus iškrinta nuo 430 mm kritulių iki 1600 mm (Harzo kalnuose).
Didžiausios upės – Elbė ir jos intakai Saale ir Mulde. Harzo kalnuose yra dirbtinių vandens telkinių. Dirvožemiai: Harzo prieškalnėse – derlingi juodžemiai, Saksonijos-Anhalto šiaurinėje dalyje – šlynžemiai ir durpžemiai, kitur – rudžemiai. Saksonijos-Anhalto miškai (auga pušys, bukai, ąžuolai) yra stipriai nukentėję dėl ūkinės veiklos.
Harzo nacionalinis parkas (Saksonijos‑Anhalto žemėje 8900 ha; kita, didesnioji jo dalis yra Žemutinės Saksonijos žemėje), 4 gamtos parkai, 2 biosferos rezervatai, kitos saugomos teritorijos.
Saksonijos-Anhalto ūkis susivienijus Vokietijai (1990) patyrė didelių ekonominių ir socialinių pokyčių. Buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos pramonė sužlugo; 2000 Saksonijoje‑Anhalte, palyginti su kitomis Vokietijos žemėmis, buvo daugiausia bedarbių (20,2 %). Dėl didelių Vokietijos ir tiesioginių užsienio investicijų Saksonijos-Anhalto ūkis buvo transformuotas, gerokai sumažėjo bedarbių (2011 jie sudarė 10,8 %).
Pramonė daugiausia sutelkta Saksonijos-Anhalto pietinėje ir vidurinėje dalyje. Kasama rusvosios anglys (prie Amsdorfo, į vakarus nuo Hallės), kalio karbonatas (potašas; į šiaurę nuo Magdeburgo ir į vakarus nuo Hallės), gaunamos gamtinės dujos (į šiaurę nuo Magdeburgo).
Elektros energiją gamina šiluminės elektrinės; daug vėjo jėgainių. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – chemijos pramonė (perdirbama rusvosios anglys, kalio karbonatas; didžiausios įmonės – Bitterfeldo‑Wolfeno, Leunos, Schkopau, Zielitzo miestuose ir jų apylinkėse), mašinų gamyba (Magdeburge, Hallėje), metalurgija (Harzo kalnų miestuose), elektrotechnikos (Hallėje), maisto (cukraus, malimo, konditerijos; daugiausia Magdeburgo, Hallės miestuose), medienos apdirbimo pramonė, geležinkelio riedmenų gamyba. Kuriamos naujos aukštųjų technologijų (biotechnologijų ir kitos) pramonės šakos.
Žemės ūkis daugiausia plėtojamas Saksonijos-Anhalto šiaurinėje dalyje. Auginama javai (kviečiai, rugiai, miežiai), cukriniai runkeliai, bulvės ir kitos daržovės, vaismedžiai. Saksonijos-Anhalto pietuose, Saalės ir jos intako Unstruto slėniuose, yra vynuogynų. Veisiama galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Turizmo svarbiausias regionas – Harzo kalnai (vaizdingi kraštovaizdžiai, poilsio ir žiemos sporto centrai, kurortai, pilys).
Tankus geležinkelių ir automobilių kelių tinklas. Laivuojamos Elbė, Saale. Per Saksonijos-Anhalto teritoriją eina laivybiniai Vidurio Vokietijos kanalas ir Elbės–Havelio kanalas. Magdeburgo vidaus vandenų uostas. Hallę aptarnauja bendras Leipcigo‑Hallės tarptautinis oro uostas (Saksonijos žemėje).
Saksonijos-Anhalto žemė įkurta 1990 vietoj buvusių Vokietijos Demokratinės Respublikos Hallės (be Arterno rajono) ir Magdeburgo apygardų.