Salako akmuo
Sãlako akmuõ, mitologinis akmuo su ženklais Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietvakarius nuo Salako, netoli Nariūnų, Salako miške, Gražutės regioniniame parke. Dar vadinamas Napoleono akmeniu. Valstybės saugomas archeologinės reikšmės objektas (1992). Priešais Salako akmenį yra Salako pilkapynas. Pagal petrologinę sudėtį akmuo yra pilkai rausvas smulkiagrūdis granitas. Trikampės piramidės nupjauta viršūne formos. Akmens ilgis – 1,25 m, plotis – 1,2 m, aukštis – 0,9 metro. Matomos virš žemės paviršiaus dalies aukštis – apie 0,5 metro.
Šiaurrytinėje akmens dalyje iškalti ženklai (apskritimas, kryžius, puslankis ir kiti) panašūs į lėkštę, šaukštą ir šakutę. Kraštotyrininkas J. Elisonas 1925 užrašė pasakojimą, kad ant šio akmens pietavo 1812 į Maskvą žygiavęs Napoleonas. Pagal kitus pasakojimus, lėkštę, šaukštą ir šakutę iškalė po Borodino mūšio 1812 ėję Napoleono kariai, ženklai esą rodė, kad jiems svečioje šalyje labiausiai trūko maisto. Iš tikrųjų Napoleonas šioje vietoje niekada nėra buvęs. Pasak P. Tarasenkos, akmenyje iškalti Saulės kulto simboliai (saulė, mėnulis, kryžius), rodantys, kad akmuo buvo aukuras. Kiti tyrėjai iškaltą kryžių siejo su krikščionybės atėjimu į Lietuvą.
Salako akmuo
Manoma, kad Salako akmuo (ir Gailiutiškės, Dirvoniškių, Žagarinės akmenys) sietas su 1554 įvykdytu žemės valdų atribojimu tarp Vilniaus vyskupijos (valdė šiaurines Salako žemes) ir Salako-Luodžių dvarininkų Petkevičių (valdė pietines Salako žemes).
Akmens aplinka (apie 18 m2 plotas) tyrinėta 1971. Kasinėjant prie akmens pietinės pusės 1 m gylyje aptikta pelenų, žiestų puodų šukių.
Napoleono akmuo; -Napoleonas