Salamanca (Salamánka), miestas Ispanijos vakaruose, Kastilijos ir Leono autonominėje srityje, į pietvakarius nuo Valladolido; provincijos centras.
Salamancos senamiesčio panorama
144 200 gyventojų (2019; aglomeracijoje 187 800 gyventojų).
Salamanca įsikūrusi prie Tormeso upės (Duero intakas). Geležinkeliai ir plentai į Madridą, Valladolidą, Zamorą, Méridą, t. p. į Coimbrą (Portugalija). Salamancos‑Matacáno oro uostas.
Maisto (malimo, mėsos), odos, chemijos (veterinarinių vakcinų, mineralinių trąšų), tekstilės ir trikotažo pramonė. Dailieji amatai (filigraninių dirbinių gamyba). Salamancos apylinkėse koridai veisiami buliai. Turizmas; per Salamancą eina vadinamasis Sidabro kelias (Camino de la Plata), vadinamasis Katedrų kelias (Ruta de las Catedrales), piligrimų kelias į netoli Salamancos esantį Alba de Tormesą (lankomas šv. Teresės Avilietės kapas).
Salamancos universitetas (įkurtas 1218, seniausias Ispanijoje ir vienas seniausių pasaulyje), privatus Popiežiškasis Salamancos universitetas (įkurtas 1940). Salamancos universiteto ir kitos bibliotekos.
Daug muziejų, iš jų žymesni – Salamancos (dailės), Art Nouveau & Art Decó, Tarptautinis meno centras, Salamancos universiteto, koridos, katedros, Šv. Stepono ir kitų vienuolynų, miesto istorijos, Salamancos automobilių istorijos muziejai, M. de Unamuno namas muziejus. Teatras Bretón.
2271
Architektūra
Salamancos Senoji ir Naujoji katedros
Miesto senamiestis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1988). Išliko romėnų tiltas. Stačiakampio plano arkadomis apjuostos centrinės aikštės ansamblis su vyraujančiais plateresko ir čurigeresko stiliaus pastatais (1729–55, architektas A. de Churriguera) – vienas gražiausių aikščių ansamblių Ispanijoje. Tarp puošniausių aikštės pastatų – rotušė su čurigeresko stiliaus fasadu. Sakraliniai pastatai: romaniniai – Šv. Kristupo (1145), Šv. Morkaus (1178) bažnyčios, Senoji katedra (pradėta 1140); vėlyvosios gotikos, baroko bruožų turinti Naujoji katedra (pradėta 1513, architektas R. Gilis de Hontañónas), daug plateresko stiliaus bažnyčių. Salamancos universiteto ansamblį sudaro daugiausia 15–16 a. gotikiniai, renesansiniai, barokiniai pastatai; seniausi (Escuelas Mayores, Escuelas Menores, Hospital de Estudio, visi 15 a.) išdėstyti aplink patijų Patio de Escuelas. Kolegijų renesansiniai rūmai: Colegio de los Irlandeses, Colegio de Huérfanos, Colegio Santa Catalina, barokiniai: Colegio de San Ambrosio, Salon des Actos. Rūmai: gotikiniai Casa de las Conchas (15 a., dabar biblioteka), plateresko stiliaus Casa de Don Diego Maldonado (16 a., dabar Ispanijos‑Brazilijos kultūros fondas), markizų Castellanosų (15–16 a., dabar viešbutis), modernistiniai Casa Lis (1905, dabar muziejus).
2271
Istorija
Ikiistoriniais laikais buvo keltiškos vakėjų genties centras. Apie 217 pr. Kr. nusiaubė kartaginiečių karvedžio Hanibalo kariuomenė. Vėlesniais antikos laikais priklausė romėnams, kurie ją vadino Salmantika, buvo prekybos centras prie svarbaus Vía de la Platos kelio, jungiančio Emerita Augusta (dabar Mérida) pietuose su Asturika Augusta (dabar Astorga) šiaurėje.
5 a. žlugus Romos imperijai čia gyveno alanų gentys, vėliau – vestgotai. Nuo 7 a. vyskupijos centras. 712 nukariautas maurų. Vėliau iki 11 a. vidurio Salamanca buvo dažnų krikščionių ir musulmonų karų arena, miestas smuko.
1085 Leono ir Kastilijos karaliams atsikovojus senąją Ispanijos sostinę Toledo miestas apgyvendintas iš naujo, 1178 gavo daug privilegijų. 1218 čia įkurtas vienas seniausių ir garsiausių Europoje universitetų. 17 a. miestas smuko, bet 18 a. atsigavo. Per Napoleono karus čia vyko vienas kruviniausių Napoleono I Ispanijos kampanijos mūšių.
Miestas sparčiau plėtojosi per jį 1878 nutiesus Prancūziją ir Portugaliją jungiantį geležinkelį. Per Ispanijos pilietinį karą (1936–38) Salamancos vyskupo rūmuose buvo nacionalistų kariuomenės svarbiausia vadavietė.
2271