Salãmiesčio miška yra Biržų rj. ir Kupiškio rj. savivaldybių teritorijoje, 3 km į šiaurės rytus nuo Vabalninko. Plotas 4600 ha, mišku apaugę 4090 ha. Susideda iš 12 miškų; didesnieji: Salamiesčio miškas, Lamokų, Alizavos, Šaltosios Azijos, Galvokų šilas. 80 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio Kupiškio girininkijai ir Biržų regioninio padalinio Būginių girininkijai (iki 2018 priklausė Biržų ir Kupiškio miškų urėdijoms), kiti miškai – privatūs. Per masyvą teka Nemunėlio intakas Apaščia su mažais intakėliais. Upeliai sureguliuoti, diduma masyvo nusausinta. Reljefas lygus. Yra pelkių; didžiausia – Vileišbalės. Miško augavietėse daug uosių, jos laikinai įmirkstančios. 99 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 1 % vandens apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 13 %, iš dalies sukultūrintų 9 %. Beržynų yra 32 %, eglynų 27 %, drebulynų 19 %, pušynų 10 %, juodalksnynų 5 %, baltalksnynų 4 %, ąžuolynų 2 %, uosynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 37 %, pusamžiai medynai 27 %, bręstantys 14 %, brandūs 22 %. Medynų vidutinis amžius 45 m., bonitetas I,3, skalsumas 0,7, tūris 181 m3/ha, metinis prieaugis 6,4 m3/ha. Miškuose yra kultūros ir gamtos objektų: Lamokėlių alkakalnis (Ožiakalnis), Žąsinyčių alkakalnis, Buožių riedulynas ir geologinis draustinis, 13 miško buveinių.
Salamiesčio miškuose 1945–49 veikė Lietuvos aviacijos kapitono A. Tindžiulio (slapyvardis Dėdė) vadovaujamas Lietuvos partizanų (apie 60) būrys. Priklausė Algimanto apygardai. Būrys turėjo 3 skyrius: pirmąjį sudarė Žilių, Tuitų, Bakšėnų, antrąjį – Stuburų, trečiąjį – Likalaukių ir Astravų kaimų vyrai. 1947–48 susirėmimuose su Vidaus reikalų ministerijos (SSRS) kariuomene žuvo didžioji dalis kovotojų. 1949 02 02 žuvus vadui organizuotas partizaninis pasipriešinimas Salamiesčio miškuose neatsikūrė.
2355
228