Salaspilio mūšis

Salaspilio mūšis (A. Tempestos vario raižinys pagal G. Lauro piešinį, 1606; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Sãlaspilio mšis, Krchholmo mšis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos kariuomenių mūšis. Įvyko 1605 09 27 ties Salaspiliu (Kirchholmu; 13 km į pietryčius nuo Rygos) per 1600–29 Abiejų Tautų Respublikos karą su Švedija (Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Švedijos karas). Per jį Lietuvai teliko Latgala ir vasalinė Kuršo kunigaikštystė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė (apie 4000 žmonių), vadovaujama Livonijos administratoriaus (nuo 1603) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus (nuo 1605), buvo negausi, negaudama laiku atlyginimo maištavo. Iš Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos negavęs paramos J. K. Chodkevičius kariuomenę (apie ¹/₃ – pėstininkai) išlaikė savo lėšomis (paaukojo beveik visus turtus). Švedijos kariuomenėje (apie 14 000 žmonių, vadas karalius Karolis IX), kuri laikyta stipriausia Europoje, buvo profesionalių samdinių – vokiečių, prancūzų, danų, škotų.

Nutraukusi Rygos apgultį Švedijos kariuomenė rengėsi pulti, bet kelią prie Salaspilio pastojo lietuviai. Švedai buvo įvilioti į nepatogias pozicijas miškingose kalvose, jiems netikėtai J. K. Chodkevičius pirmasis puolė su nedideliu raitelių būriu. Patogioje lietuviams kautis pakalnėje jis smogė švedams visomis pajėgomis ir juos sumušė. Per maždaug 4 valandas žuvo apie 9000 Karolio IX rinktinių karių, daug vadų. Paimta 60 vėliavų, 20 patrankų, kitų trofėjų. Švedų kariuomenės likučiai laivais skubiai išplaukė į Švediją. Salaspilio mūšis gretinamas su Žalgirio mūšio ir Ulos mūšio pergalėmis, garsas apie jį pasklido visoje Europoje; Lietuvą sveikino Anglijos karalius Jokūbas I, popiežius Paulius V, Persijos šachas Abasas I Didysis. Pergalės atminimui Žemaitijos seniūnas J. K. Chodkevičius Kretingoje 1617 pastatydino mūrinę katalikų bažnyčią su vienuolynu. Silpstant Abiejų Tautų Respublikai lemiamos įtakos 1600–29 karui Salaspilio mūšis nepadarė, tik Ryga iki 1621 buvo apginta.

Karolis Chodkevičius prie Kirchholmo (litografija, 19 a., dailininkas Michałas Stachowiczius; Varšuvos nacionalinė biblioteka)

Kirchholmo mūšis (aliejus, 17 a. 3 dešimtmetis, dailininkas P. Snayersas, Sassenage’o pilis prie Grenoblio, Prancūzija)

415

-Kirkholmo mūšis; -Kircholmo mūšis