Šačininkai, miestas Lietuvos pietryčiuose, į pietus nuo Vilniaus, prie Baltarusijos sienos; rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras. 6715 gyventojų (2020); apie 72 % gyventojų – lenkai.
Per miestą teka Šalčia; miesto centre yra Šalčininkų I (plotas 3 ha), šiaurinėje dalyje – Šalčininkų II (15 ha) tvenkiniai. Pro Šalčininkus eina Vilniaus–Lydos (Baltarusija) geležinkelis. Plentai į Vilnių, Eišiškes, Dieveniškes, Lydą. Šv. apaštalo Petro bažnyčia (pastatyta 1835), Šv. Tichono stačiatikių maldos namai (nuo 1996). Duonos ir pyragų kepimas (bendrovė Stansta), baldų gamyba (Megavera). Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros, sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centrai, Lietuvos tūkstantmečio (joje vyksta kasmetinis festivalis Leliumai, nuo 1997), J. Sniadeckio gimnazija, vidurinė, S. Moniuškos menų (įsikūrusi Šalčininkų dvaro sodyboje) mokyklos, 2 lopšeliai-darželiai, kultūros centras, viešoji biblioteka. Paminklai A. Mickevičiui (pastatytas 1998; skulptorius B. Vyšniauskas), K. Kalinauskui (pastatytas 1999; skulptorius V. Januškevičius). Leidžiami laikraščiai Šalčios žinios, Mūsų kraštas (abu rusų ir lietuvių kalbomis).
Šalčininkų herbas
Architektūra
dvaro rūmai Šalčininkuose (1880, vokiečių architektas Hetzscholdas)
19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės dvaro sodyba. Istorizmo laikotarpio neoklasicistiniai rūmai (1880, vokiečių architektas Hetzscholdas, 1904 pristatytas medinis flygelis, 1981 restauruoti pagal architektės R. Butautienės projektą) su eklektiniais interjerais. Kiti pastatai: 2 kumetynai (19 a. antra pusė), 3 spirito saugyklos (dvi pastatytos 1885, trečia – 1938), salyklinė (1922), liaudies architektūros svirnas (atkeltas į šią vietą 1948), gyvenamasis namas (19 a. pabaiga). Šv. apaštalo Petro bažnyčioje – paveikslas su aptaisu Šv. Tadas (19 amžius).
Šv. apaštalo Petro bažnyčia Šalčininkuose (20 a.)
2271
Istorija
Šalčininkai pirmą kartą paminėti 1311 (manoma, įtvirtintą gyvenvietę, vadintą pilimi arba dvaru, buvus jau 13 a.) – juos puolė Vokiečių ordino kariuomenė (dėl to minimi ir 1378, 1382, 1394 ir 1402). 14 a.–19 a. pradžioje, 1915–20 a. Šalčininkai – valsčiaus centras. 14 a. pabaigoje Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui gyvenvietėje įkurdinus totorius pastatyta mečetė. 1410 pastatyta bažnyčia (1568–1622 priklausė evangelikams reformatams), įkurta parapija. 1523 minimas Šalčininkų miestelis (manoma, pradėjo kurtis 15 a. pradžioje). 16 a. viduryje buvo 13 karčemų, 1550 – 10 kiemų. 17 a. į Šalčininkus medžioti Rūdninkų girioje atvykdavo Abiejų Tautų Respublikos valdovai. Per 17 a. vidurio karą 1655 Šalčininkus sudegino Rusijos kariuomenė. Miestelis sunaikintas per 1700–21 Šiaurės karą, 18 a. antroje pusėje atsikūrė, veikė parapinė mokykla, pašto stotis. 1812 per Prancūzijos–Rusijos karą Šalčininkus nusiaubė Prancūzijos kariuomenė. 1833 buvo 26 mediniai namai, smuklė, etapo kalėjimas. 1835 Šalčininkų dvarą įsigiję Vagneriai pradėjo ūkininkauti naujoviškai, plėtojo pramonę, verslus. 19 a. antroje pusėje čia veikė stiklo dirbtuvė, terpentino ir popieriaus fabrikai, vandens malūnas, spirito varykla. 1880 K. Vagneris pastatė neoklasicizmo ir neorenesanso stiliaus dvaro rūmus, prie jų buvo įrengtas parkas ir tvenkiniai. 1882 nutiestas Vilniaus–Lydos geležinkelis.
1915–20 a. 3 dešimtmečio pradžioje ir 1940–50 Šalčininkai – valsčiaus centras. 1920–39 priklausė Lenkijos užgrobtam Vilniaus kraštui, dėl Vagnerių ūkininkavimo (jų įmonės modernizuotos) išsiplėtė. 1939–40 Šalčininkai priklausė Baltarusijos SSR, 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą 08 mėn. priskirti Lietuvos SSR. 1941 antroje pusėje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Varanave (Baltarusija) nužudyti Šalčininkų žydai. 1944 per karo veiksmus miestelis apgriautas. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 8 gyventojus. Po II pasaulinio karo į Lenkiją repatrijavo dalis Šalčininkų gyventojų.
Sovietų okupacijos metais 1950–62 ir nuo 1972 Šalčininkai – rajono centras, 1956 gavo miesto teises. 20 a. 8–9 dešimtmetyje pastatyta daugiau kaip 60 daugiaaukščių visuomeninės paskirties ir gyvenamųjų namų, miestas dujofikuotas, išplėstas vandentiekis ir kanalizacija. 20 a. 6 dešimtmetyje atgaivintos iki karo veikusios įmonės, 1974 įkurtas gamybinis kombinatas Stikloplastika (gamino katerių korpusus). 1997 pastatyta Lietuvos tūkstantmečio vidurinė mokykla (nuo 2005 gimnazija). 2000 patvirtintas Šalčininkų herbas. 1886 buvo 459, 1897 – 586, 1931 – 799, 1959 – 1676, 1970 – 1753, 1979 – 3857, 1989 – 6480, 2001 – 6722 gyventojai.
Šalčininkai
L: S. Buchaveckas Šalčios žemė Vilnius 1992.
2066