šalčio banga

šačio bangà, staigus orų atšalimas arba labai šalto oro advekcija dideliame plote. Šis meteorologinis reiškinys pasižymi staigiu vidutinės oro temperatūros kritimu (daug didesniu nei regiono vidurkiai). Tikslūs šalčio bangos kriterijai (temperatūros kritimo greitis ir minimumas, iki kurio ji nukrinta) priklauso nuo geografinio regiono ir metų laiko. Per šalčio bangas arba prieš jas gali kilti pūgos, audros, iškristi daug kritulių. Pučiant stipriam vėjui juntamoji temperatūra gali būti daug žemesnė nei faktinė oro temperatūra, todėl kyla pavojus žmonių, laukinių žinduolių ir paukščių gyvybei. Šalčio bangos gali turėti neigiamą poveikį ne tik žmonių sveikatai, bet ir jų turtui, paslaugų sferai (daugėja avarijų vandentiekio ir centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynuose, dėl išaugusios paklausos sutrinka elektros tiekimas), transporto priemonėms, žemės ūkiui (pvz., pasėliams).

šalčio banga Atėnuose (2021 02 16)

Susidarymas

Vidutinėse platumose šalčio bangos prasideda tada, kai toli į pietus įsiveržia šaltas oras iš Arkties. Procesas apima visą troposferos storymę ir net žemutinę stratosferą, pakinta stratosferinio poliarinio sūkurio ir poliarinės sraujymės intensyvumas, išsidėstymas bei konfigūracija, zoniniame vakarų sraute atsiranda ryškių deformacijų. Giliame aukštuminiame slėnyje susidariusių ciklonų vakarinėje arba anticiklonų rytinėje dalyse vyksta šalto oro advekcija iš šiaurės, pasiekianti net subtropines platumas. Šiaurės Amerikoje ir Eurazijoje šalčio bangų pasitaiko nuo spalio iki balandžio (didžiausia tikimybė lapkričio–kovo mėnesiais).

2021 vasario pradžioje Europą pasiekusios šalčio bangos (mėlyna ir violetinė spalva) išplitimo žemėlapis

Rytų ir Vidurio Europoje šalčio bangas žiemą dar gali sukelti ypač šalto oro srautas iš rytų ir šiaurės rytų. Taip nutinka, kai iš Sibiro anticiklono į vakarus nutįsta gūbrys, ir šaltas žemyninis oras plūsta ne tik į Skandinavijos–Baltijos regioną, bet prasiskverbia iki Vidurio Europos. Šaltame ore būna mažai drėgmės ir vyrauja giedri orai, todėl spindulinio atvėsimo oro temperatūra gali dar labiau nukristi. Pvz., 2021 vasario pradžioje šalčio banga iš šiaurės rytų pasiekė Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją ir Belgiją. Šalčio advekcija vyko didelio ir gilaus ciklono (užėmusio visą Šiaurės rytų Europą) vakariniu pakraščiu. Vėliau, vasario viduryje, šaltis prasiveržė ir į Balkanų šalis – siautė audros, gausiai prisnigo, žemiausia temperatūra buvo užregistruota 2021 02 16 (–19 °C Centrinės Graikijos Florinos mieste, –0,8 °C Atėnuose). Dėl intensyvaus snygio Graikijoje sutriko automobilių ir keltų eismas, atšaukti lėktuvų skrydžiai, Atėnuose ir priemiesčiuose nutrūko elektros tiekimas.

Europoje šalto oro judėjimui į pietus kelią užkerta Alpių kalnai, o Šiaurės Amerikoje tokios kliūties nėra (šiame žemyne kalnai driekiasi šiaurės–pietų kryptimi), todėl šaltis iš Arkties gali prasiskverbti toliau į pietus, pasiekti ne tik Kanadą, bet ir Jungtines Amerikos Valstijas ir paveikti milijonus žmonių. Pvz., 2019 pradžioje šalčio banga pasiekė pietinę Kanadą ir Jungtinių Amerikos Valstijų vidurio vakarus bei šiaurės rytus (Čikagoje temperatūra nukrito iki –31 °C).

Žala ir jos mažinimo priemonės

21 a. pirmais dešimtmečiais šalčio bangos vidutinėse platumose stiprėja dėl su globaliniu klimato atšilimu susijusio atmosferos ir vandenyno cirkuliacijos persitvarkymo. Tuo pat metu žmonių, vis labiau prisitaikančių gyventi esant aukštesnei temperatūrai, gebėjimas reaguoti į šalčio bangų keliamą pavojų silpsta. Tokios tendencijos atsispindi ir su ekstremaliais šalčiais susijusių sveikatos sutrikimų bei mirtingumo statistikoje. Pvz., Jungtinės Karalystės Nacionalinis statistikos biuras apskaičiavo, kad dėl ekstremalių šalčių 2019–20 žiemą Anglijoje ir Velse buvo 28 300 perteklinių mirčių, palyginti su vidutiniu 35 000 mirčių skaičiumi per pastaruosius 10 metų. Tikėtina, kad klimato kaita sumažins su šalčiu susijusį mirtingumą.

Išankstinio įspėjimo sistemų diegimas yra viena iš veiksmingiausių prieinamų priemonių mažinant šalčio bangų daromą žalą. Išankstinio įspėjimo sistemos aprėpia pavojų stebėjimo, prognozavimo, nelaimių rizikos įvertinimo, ryšių ir pasirengimo veikti procesus. Tai leidžia asmenims, bendruomenėms, vyriausybėms, įmonėms ir kitiems subjektams, atsižvelgiant į meteorologines prognozes, laiku imtis veiksmų mažinant nelaimių riziką.

Šalčio bangos Lietuvoje

Terminas šalčio banga Lietuvoje nėra oficialiai įteisintas, tačiau su šalčio bangomis yra susiję kai kurie pavojingi, stichiniai ir katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai (pavojingi meteorologiniai ir hidrologiniai reiškiniai, ekstremalūs orai), kurių kriterijai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. Prie pavojingų reiškinių priskiriamas stiprus šaltis, kai žemiausia paros oro temperatūra būna tarp –25 °C ir –29,9 °C. Stichinių meteorologinių reiškinių kategorijai priskiriamas speigas, kai minimali oro temperatūra nukrenta iki –30 °C ir žemiau, o kai tokia temperatūra laikosi 4 d. ir ilgiau – speigas priskiriamas katastrofinių meteorologinių reiškinių kategorijai. Minimali temperatūra gali būti aukštesnė (–10 °C, –20 °C), jei šalčio banga Lietuvą pasiekia vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį.

Per 2021 Europą pasiekusią šalčio bangą oro temperatūra Lietuvoje 2021 02 08 buvo nukritusi iki –27,2 °C.

-šalčio bangos

1163