šalčio terapija

šačio terãpija, krioterãpija (krio… + terapija), fizioterapijos gydymo metodas, pagrįstas stimuliuojančiu šalčio poveikiu žmogaus organizmui.

Gerina kraujotaką, tonizuoja odą, šalina tinimus, stiprina imunitetą, grūdina organizmą, mažina stresą, kelia bendrą organizmo tonusą. Veikiant šalčiui susitraukia smulkios kraujagyslės ir kapiliarai, sulėtėja kraujotaka, silpsta skausmas ir uždegimas, lėtėja medžiagų apykaita, mažėja deguonies vartojimas. Odos paviršiuje temperatūra staiga nukrinta iki –1–5 °C, kraujagyslių spazmas neleidžia šalčiui prasiskverbti į gilesnius audinius. Šalčio poveikiui pasibaigus periferinės kraujagyslės išsiplečia, priplūsta kraujo, gerėja audinių kraujotaka ir mityba bei aprūpinimas deguonimi, širdies ir kraujagyslių sistemos darbas. Šaldoma ledu, atšaldytais paketais, šaltomis sūkurinėmis voniomis, šaldančiais purškalais, skystu azotu, medicininėmis CO₂ dujomis (–78 °C). Taikant šalčio kameros terapiją ligonis trumpam (iki 3 min) patalpinamas į kriogeninę kamerą, kur oro temperatūra būna apie –110 °C.

kriogeninė kamera

Taikoma gydant uždegimines ir degeneracines sąnarių ligas (reumatoidinį artritą, deformuojančią stuburo ir sąnarių osteoartrozę, radikulopatiją, tendinitą, bursitą ir kitas), traumas (sausgyslių, raiščių, raumenų), kvėpavimo sistemos ligas (bronchinę astmą, lėtinį bronchitą), medžiagų apykaitos sutrikimus, odos ligas (egzemą, neurodermitą, psoriazę), randus po nudegimų.

Sporto medicinoje šalčio terapija gydomos traumos, slopinamas raumenų nuovargis. Negalima taikyti ligoniams po sąnarių endoprotezavimo ar lūžgalių sutvirtinimo metaliniais implantais operacijų, širdies stimuliatoriaus implantavimo, sergantiems Raynaud sindromu, krioglobulinemija.