įvairių rūšių saldainiai
saldaniai, smulkūs cukrinės konditerijos gaminiai. Kitaip negu karamelė (kuri t. p. dažnai vadinama saldainiais) dažniausiai būna minkštos konsistencijos. Energinė vertė 20–25 MJ/kg. Skiriami pagal masės, iš kurios gaminami saldainiai, sudėtį (šokoladiniai, kreminiai, vaisiniai, pomadiniai, riešutiniai, pieniški, likeriniai), apdailą (glaistyti, neglaistyti), įpakavimą (įvynioti, neįvynioti, sudėti į dėžutes). Į saldainių masę, iš kurios formuojami saldainių korpusai, be cukraus (kartais jis gali būti pakeistas saldikliais), dedama krakmolo sirupo, kitų žaliavų, skoninių ir kvapiųjų priedų. Masė ruošiama skirtingai (tai priklauso nuo žaliavų) – verdama, plakama, maišoma, trinama. Į pomadinę masę dedama pieno ir jo produktų, vaisių tyrės, šokolado; ji verdama arba ruošiama šaltai ir išplakama.
Vaisinė masė panaši į drebučius; verdama iš vaisių ir uogų tyrių ir pagrindinių komponentų. Riešutinė masė gaminama iš smulkintų su cukrumi kepintų arba nekepintų (marcipaninė) su cukraus pudra sumaišytų riešutų. Plaktoji saldainių masė yra putų struktūros; cukrus plakamas su drebučius ir putas sudarančiomis medžiagomis bei įvairiais priedais. Likerinė masė gaminama iš persotinto cukraus sirupo ir alkoholinių gėrimų (brendžio, vyno, romo): karštas sirupas išpilstomas į formas, aušdama sacharozė kristalizuojasi smulkiais kristalais formos paviršiuje sudarydama ploną saldainių korpuso plutelę; viduje lieka skystas sotus sirupas. Šokoladinė saldainių masė – smulkiai maltas cukraus ir kakavos produktų su įvairiais priedais (riešutais, pienu, riebalais) mišinys. Iš šokoladinės masės gaminami ir saldainiai su įdaru (masė liejama į formas, kai ataušta, dedamas įdaras ir apliejama šokoladu). Šią saldainių masę plakant su riebalais gaunama kreminė saldainių masė. Ruošiant pienišką masę pridedama pieno produktų, kitų baltyminių medžiagų, riešutų, riebalų (irisai). Saldainių korpusai formuojami liejimo į krakmole štampuotas duobutes (iš pomadinės, likerinės, vaisinės, plaktosios masės), tepimo‑pjaustymo (iš kelių sluoksnių klampios – pomadinės, vaisinės, plaktosios, riešutinės masės), presavimo (iš riebios riešutinės masės), kartais iš kelių masių (sluoksniuotieji saldainiai), iš saldainių masės ir priedų (vaflių, riešutų, vaisių ir uogų). Kai kurių saldainių korpusą sudaro šviežios uogos (pvz., spanguolės, juodieji serbentai), spirituoti vaisiai, uogos, riešutai. Ataušinti saldainių korpusai dažniausiai dar glaistomi šokoladiniu, pomadiniu glaistu, apibarstomi cukrumi, kakavos milteliais, vaflių ar riešutų trupiniais, kitaip puošiami. Tada vyniojami į specialų popierių, pakuojami į dėžutes, dėžes ar kitokią pakuotę.
Lietuvoje saldainius pradėta gaminti 19 a. pabaigoje (konditerijos pramonė).