Salerno (Salèrnas), miestas Italijos pietuose, Kampanijoje, prie Tirėnų jūros Salerno įlankos, apie 50 km į pietryčius nuo Neapolio; provincijos centras.
Salerno
126 600 gyventojų (2023).
Prekybos uostas. Per Salerno eina Neapolio–Reggio di Calabrijos geležinkelis ir plentas. Oro uostas.
Tekstilės, cemento, stiklo, keramikos, metalo apdirbimo, maisto (daugiausia makaronų) pramonė, mašinų gamyba, laivų remontas. Turizmas. Pajūrio kurortas (paplūdimiai, promenada Lungomare Trieste).
Salerno universitetas (įkurtas 1968), universiteto biblioteka. Salerno provincijos archeologijos, Salerno medicinos mokyklos didaktikos, Salerno vyskupijos, keramikos muziejai, pinakoteka. Verdi teatras.
Architektūra
Senamiesčiui būdingas siaurų gatvių tinklas. Išliko Arechiso pilis (8 a., vėliau išplėsta ir rekonstruota), Šv. Benedikto bazilika (11 a.), romaninė Šv. Mato katedra (1080–12 a., 18 a. rekonstruota, varpinė, 12 a., kriptoje yra apaštalo šv. Mato palaikai). 19–20 a. suprojektuota G. Verdi teatro rūmai (1869, architektas G. Manichini, inžinierius A. D’Amora), Šv. Šeimos bažnyčia (1968, architektas P. Portoghesi, inžinierius V. Gigliotti), promenada Lungomare Trieste (20 a. vidurys). Po II pasaulinio karo miestas atstatytas.
Istorija
Dabartinio Salerno vietoje 6 a. pr. Kr. buvo etruskų miestas Irna. 197 pr. Kr. čia romėnai įkūrė Salerno (lotyniškai Salernum) koloniją, ji vėliau buvo prekybos centras, įsikūręs prie Romą ir Kalabrijos regioną jungiančio Popilijaus kelio.
Žlugus Romos imperijai Salerno 646 tapo langobardų įkurtos Benevento, 839 savarankiškos Salerno kunigaikštystės centru. Šiuo laikotarpiu įkurta viena seniausių Europoje Medicinos mokyklų, perėmusių senovės graikų ir arabų mokslo laimėjimus, ji ypač klestėjo 11–12 amžiuje.
1076 Salerno nukariavo Robert’o Guiscard’o vadovaujami normanai, miestas tapo jų įkurtos karalystės centru. 1194 nusiaubtas Šv. Romos imperatoriaus Henriko VI kariuomenės. Atsigavo vadovaujant vienam Sicilijos mišparų sukilimo vadų Giovanni da Procidai.
Nuo 14 a. Salerno faktiškai valdė Sanseverino didikų giminė, 15 a. čia buvo dažnos Anžu ir Aragono dinastijų šalininkų kovos. Ilgainiui miestas pripažino Neapolio karalių valdžią.
1799 Salerno buvo trumpai gyvavusios Partenopėjos respublikos dalis. 19 a. – karbonarų judėjimo centras, daugelis miestiečių 1861 prisidėjo prie G. Garibaldi žygių vienijant Italiją.
Per II pasaulinį karą prie Salerno 1943 išsilaipino Sąjungininkų kariuomenė, čia vyko dideli mūšiai, sugriauta dalis senamiesčio.
20 a. antroje pusėje Salerno gyventojų padvigubėjo.
2271