Saliamonidai

Saliamondai, Etiopijos imperatorių dinastija, valdžiusi 1270–1974 (su pertrauka 1855–89). Amharų kilmės, kildinosi iš Izraelio ir Judėjos karaliaus Saliamono ir Sabos karalienės Makedos sūnaus Meneliko I, t. p. iš paskutinio Aksumo karalystės valdovo Dilo Na’odo palikuonių (Saliamonidų genealogija pirmą kartą buvo aprašyta 14 a. veikale Karalių šlovė / Kebra Negast). Dinastijos pradininku laikomas paskutinį Zagvių dinastijos imperatorių Jitbareką 1270 nuvertęs karvedys Jekunas Amlakas (valdė 1270–85). Saliamonidai, kurių svarbiausia atrama tradiciškai buvo kalnuotieji rajonai šalies centre, pamažu nukariavimais išplėtė valstybės teritoriją (19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje – iki dabartinių ribų) ir ją konsolidavo. 18 a. antroje pusėje –19 a. pirmoje pusėje, Etiopijai suskilus į nuolat tarpusavyje kariaujančias kunigaikštystes, Saliamonidų valdžia buvo nominali. Nuo 1889 Etiopiją valdė jų jaunesnioji atšaka, iki tol valdžiusi Ševos kunigaikštystę. Dinastija prarado valdžią 1974 nuvertus imperatorių Hailę Selasiję I (valdė 1930–74) ir Etiopiją paskelbus respublika.