Saliamono salų kraštovaizdis
Saliãmono sãlos (Solomon Islands), salynas Ramiojo vandenyno pietvakariuose, Melanezijoje, į rytus nuo Naujosios Gvinėjos. Bougainville’io ir Bukos salos (Saliamono salų šiaurės vakarinė dalis; apie 249 000 gyventojų, 2011) priklauso Papua Naujajai Gvinėjai, kitos (pietrytinės) – Saliamono Salų valstybei (apie 690 500 gyventojų, 2021). Plotas 40 400 km2. Didžiausios salos: Bougainville’io (plotas 9300 km2), Guadalcanalis (5300 km2), Malaita (4071 km2), San Cristóbalis (3190 km2), Santa Isabele (2999 km2). Didžiausias miestas ir salyno centras – Honiara (Guadalcanalio sala, Saliamono Salų sostinė).
Saliamono salas sudaro vulkaninės salos ir koralų atolai. Saliamono salos yra vulkaniniame žiede nuo Naujosios Airijos salos (Papua Naujoji Gvinėja) iki Vanuatu. Didžiausias aukštis 2447 m (Makarakomburu kalnas, Guadalcanalio sala). Daug ugnikalnių; aktyviausi Tinakula (pats formuoja salą vandenyne) ir Kavachi (Vangunu sala). Dažni žemės drebėjimai.
Klimatas subekvatorinis jūrinis. Dažni tropiniai ciklonai. Metinė vidutinė temperatūra 27 °C. Per metus iškrinta 3000–3500 mm kritulių.
Vyrauja drėgnieji atogrąžų miškai, pakrantėse – mangrovės. Veisiasi šikšnosparniai, krokodilai, driežai, gyvatės; daug paukščių. Yra karštųjų versmių (Savo sala).
Rytų Rennellio sala įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą (1998).
Salyną 1568 atrado ispanų keliautojas Á. Mendaña de Neyra.