Saliamono Salų istorija
Saliãmono Sal istòrija
Ikikolonijiniai ir kolonijiniai laikai
Manoma, salose žmonės pradėjo gyventi vėliausiai 2000 prieš Kristų. Tikėtina, jie kalbėjo austroneziečių kalbų grupės kalba. Ikiistorinių laikų gyvenimą atspindi Santa Cruzo, Tikopijos, Santa Anos, Rifų ir kitose salose randamos archeologinės kultūros. Pirmasis 1568 šias salas aplankęs europietis buvo Ispanijos jūrininkas Álvaro de Mendaña de Neyra. Salų pavadinimas kilo iš gandų neva Á. de Mendaña de Neyra rado vietą, iš kurios biblinis karalius Saliamonas gaudavo aukso savo statomai Jeruzalės šventyklai. 1595 ir 1606 Ispanijos surengtos ekspedicijos salų nerado, tik 18 a. viduryje jas žemėlapiuose pažymėjo Prancūzijos ir Anglijos jūrininkai. 1768 Saliamono Salų šiaurinę dalį tyrė prancūzų keliautojas Louis Antoineʼas de Bougainville’is. 19 a. 6 dešimtmetyje čia įsikūrė anglikonų, 1898 – katalikų misionieriai. 1885 šiaurines salas pradėjo kontroliuoti Vokietija, vidurio ir pietinę dalį 1893 savo protektoratu paskelbė Didžioji Britanija. Daug gyventojų buvo išvežta dirbti į Australijos Kvynslando provinciją, Fidžio ir kitas salas.
Manikai kaimas Vanikoro saloje (1828, graviūra pagal Louis-Augusteʼ de Sainsono piešinį)
Pasauliniai karai
Kilus Pirmajam pasauliniam karui Vokietijai priklausančią Saliamono Salų dalį 1914 užėmė Australija, šią teritoriją 1919 Tautų Sąjunga perdavė valdyti Australijai mandatinės teritorijos teisėmis. Per Antrąjį pasaulinį karą 1942 07 Saliamono Salas okupavo Japonija, po smarkių mūšių, ypač Guadalcanalio saloje (ten japonai pradėjo statyti oro uostą) ir prie jos krantų (Guadalcanalio mūšis, 1942 08 07–1943 02 09) jas išvadavo vietos gyventojų remiamos Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų sąjungininkų pajėgos. Karas paskatino vietos gyventojų politinio sąmoningumo formavimąsi, jam pasibaigus kilo nacionalinis judėjimas (Maasina Ruru) dėl savivaldos, vėliau – dėl nepriklausomybės.
amerikiečių kariai su šunimis Guadalcanalio salos džiunglėse (1943 02)
Nepriklausomybės laikotarpis
Australijos administruojama Saliamono Salų dalis 1975 buvo pripažinta nepriklausomybę paskelbusios Papua Naujosios Gvinėjos teritorija. Didžiajai Britanijai priklausančios Saliamono Salos paskelbė nepriklausomybę 1978, tapo Jungtinių Tautų narėmis. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje viena svarbiausių problemų buvo etniniai neramumai (1999–2003 Guadalcanalio saloje vyko pilietinis karas, kuris nurimo tik įsikišus Australijos, Fidžio, Naujosios Zelandijos ir Papua Naujosios Gvinėjoms karinėms pajėgoms), gamtosauga (per Antrąjį pasaulinį karą nuskendę laivai dėl korozijos ỹra ir į jūrą patenka juose užsilikęs kuras bei kitos nuodingos medžiagos), t. p. dėl klimato atšilimo kylantis Ramiojo vandenyno vandens lygis (remiantis žemėlapiais ir palydoviniais stebėjimais, nustatyta, kad 1947–2014 sumenko 33 Solomono salų plotas, kai kurios iš salų atsidūrė po vandeniu). 2007 04 01 Solomono salas nuniokojo du požeminiai smūgiai ir cunamis.
Saliamono Salų konstitucinė santvarka
Saliamono Salų partijos ir profsąjungos