Saliamono Salų ūkis

Saliãmono Sal kis

Bendroji ūkio apžvalga

Saliamono Salų BVP struktūra (2008)

Saliamono Salos – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė. 2009 BVP sudarė 657 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1223 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 2800 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola – 134 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2009).

Pramonė

Guadalcanalio saloje kasama auksas, sidabras, vario rūda, Rennellio saloje – boksitai, Vaghenos saloje – fosfatai; Santa Isabelės saloje yra švino, cinko, kobalto, nikelio rūdų, Vangunu saloje – aukso išteklių. 2008 pagaminta 78 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Daugiausia elektros energijos pagamina hidroelektrinės; dar naudojama Saulės energija. Maisto (daugiausia kokosų ir palmių aliejaus, kopros, žuvų apdorojimo), siuvimo pramonė, stiklo pluošto gamyba, nedidelių laivų statyba. Tradiciniai medžio, papuošalų iš kriauklių, kilimėlių, krepšių gamybos amatai.

Bioprodukcinis ūkis

Auginama kokosai, batatai, kolokazijos, dioskorėjos, alyvpalmės, maniokai, ryžiai, kakavmedžiai, melionai, daržovės, vaismedžiai. Veisiama galvijai (13 600; 2008), kiaulės (54 000), naminiai paukščiai (235 000). Bitininkystė. Saliamono Salų augalininkystės svarbiausia produkcija parodyta 1 lentelėje, gyvulininkystės – 2 lentelėje. Žvejyba; 2007 sugauta 31 272 tonos žuvų (daugiausia tunų) bei 138 tonos kitų jūros produktų. Veisiamos krevetės. Kertamas miškas (daugiausia juodmedžiai ir santalai); 2008 Saliamono Salose paruošta 1,6 mln. kubinių metrų medienos.

Turizmas

2007 Saliamono Salas aplankė 13 748 užsienio turistai. Daugiausia jų atvyko iš Australijos (43,4 %), Papua Naujosios Gvinėjos (7,3 %), Naujosios Zelandijos (7,2 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (6,9 %), Vanuatu (6,9 %), Japonijos (4,2 %). 2006 pajamos iš turizmo sudarė 10,3 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Labiausiai turistų lankoma paplūdimiai, ypač populiarus nardymas.

Transportas

2002 Saliamono Salose buvo 1360 kilometrų kelių, iš jų – 33 kilometrai su kieta danga. 800 kilometrų kelių yra privatūs (plantacijose). Jūrų svarbiausi uostai – Honiara, Tulaghi, Gizo. 2008 buvo įregistruoti 34 jūrų laivai, prekybinio laivyno tonažas 10 600 bruto tonų. Honiaros tarptautinis oro uostas.

Bankai

2011 veikė Saliamono Salų centrinis bankas (Central Bank of Solomon Islands, įkurtas 1983, būstinė Honiaroje), 3 užsienio komerciniai bankai (2 – Australijos ir 1 – Papua Naujosios Gvinėjos; jie šalyje turėjo 14 skyrių ir 10 agentūrų) ir 17 kredito unijų. Saliamono Salų piniginis vienetas – Saliamono Salų doleris, lygus 100 centų, įvestas 1977 vietoj Australijos dolerio.

Užsienio prekyba

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2009 eksportuota prekių už 163,4 mln., importuota už 239,2 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama mediena, žuvys, kopra, palmių aliejus, kakava, importuojama maisto produktai, mašinos ir įrenginiai, degalai, chemikalai. Daugiausia eksportuojama į Kiniją (63,7 % viso eksporto, 2010), importuojama iš Australijos (29 % viso importo), Singapūro (21,7 %), Kinijos (7,9 %), Naujosios Zelandijos (6,1 %), Fidžio (4,3 %), Papua Naujosios Gvinėjos (4,2 %), Malaizijos (4,1 %).

2271

-Saliamono Salų pramonė; -Saliamono Salų žemės ūkis; -turizmas Saliamono Salose; -Saliamono Salų transportas; -Saliamono Salų bankai; -Saliamono Salų užsienio prekyba

Saliamono Salos

Saliamono salų gamta

Saliamono Salų gyventojai

Saliamono Salų konstitucinė santvarka

Saliamono Salų partijos ir profsąjungos

Saliamono Salų ginkluotosios pajėgos

Saliamono Salų istorija

Saliamono Salų švietimas

Saliamono Salų žiniasklaida