saliãvas (Peucedanum), salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 100 rūšių. Saliavas paplitęs Europoje, Afrikoje ir Azijoje.
Daugiametė, dažniausiai aukšta žolė su trumpa stora liemenine šaknimi. Siebas status, dvišakai šakotas. Lapai 2–3 kartus plunksniški. Žiedai susitelkę į viršūninius ir šoninius sudėtinius skėčius. Vainiklapiai balti, kartais rausvi, violetiniai arba gelsvi, kartais žiedai be vainiklapių. Vaisius – elipsiškas, kiaušiniškas arba rutuliškas skeltavaisis, sudarytas iš 2 merikarpių. Stambialapis saliavas (Peucedanum ostruthium) yra prieskoninis augalas, naudojamas sriuboms, mėsos patiekalams gardinti. Liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje naudojami šilinis saliavas (Peucedanum oreoselinum), vaistinis saliavas (Peucedanum officinale), stambialapis saliavas, standžialapis saliavas (Peucedanum cervaria), pelkinis saliavas (Peucedanum palustre), rusinis saliavas (Peucedanum ruthenicum). Stambialapis saliavas ir standžialapis saliavas kartais auginami gėlynuose kaip dekoratyviniai augalai.
pelkinis saliavas
Lietuvoje savaime paplitusios 2 rūšys. Pelkinis saliavas gana dažnas, auga žemapelkėse, tarpinėse pelkėse, pelkėtuose miškuose, šlapiose pievose. Šilinis saliavas auga sausuose šlaituose, pušynuose, pamiškėse, dažnas Pietų ir Vakarų Lietuvoje, kitur apyretis. Daržuose, gėlynuose gana retai auginamas standžialapis saliavas, vaistinis saliavas ir stambialapis saliavas.
849