saliẽras (Apium), salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. 20 rūšių. Salieras paplitęs Šiaurės ir Pietų pusrutulių šilto klimato srityse.
žydintis valgomasis salieras
Vienametė arba dvimetė žolė. Stiebas status, briaunotas, su siaura vidine ertme. Lapai plunksniški arba trilapiškai plunksniški. Žiedai dvilyčiai, susitelkę į viršūninius ir šoninius sudėtinius skėčius. Skėčiai be skraistlapių. Vainiklapiai balti arba gelsvai žali. Vaisius – kiaušiniškas arba elipsiškas, iš abiejų pusių plokštokas skeltavaisis, sudarytas iš 2 vagotų merikarpių. Didžiausią ekonominę reikšmę turi valgomasis salieras (Apium graveolens), auginamas kaip daržovinis ir prieskoninis augalas. Skiriami 4 valgomojo saliero varietetai: tipinis (var. graveolens), gumbinis (var. rapaceum), lapinis (var. secalinum) ir lapkotinis (var. dulce). Iš saliero sėklų gaunamas eterinis aliejus, naudojamas maisto ir parfumerijos pramonėje. Lapai ir sėklos naudojami liaudies medicinoje. Žaliosiose augalo dalyse esantys junginiai gali sukelti odos nudegimus. Retai kaip prieskoninis augalas auginamas platusis salieras (Apium prostratum). Lietuvoje savaiminių salierų nėra. Daržuose gana dažnai auginamas valgomasis salieras.
849