saliẽriniai (Apiaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. Žinoma apie 440 genčių, apie 3700 rūšių. Paplitę visame pasaulyje vidutiniškai šilto ir šilto klimato srityse, didžiausia įvairovė Vidurio ir Rytų Azijoje.
Vienametės, dvimetės ir daugiametės žolės, retai puskrūmiai. Stiebas vamzdiškas tuščiaviduris, kartais pilnaviduris. Lapai pražanginiai, retai priešiniai arba susitelkę į skroteles, sudėtiniai, įvairiai suskaldyti, retai paprastieji. Žiedai dvilyčiai, kartais dalis žiedų vienalyčiai, susitelkę į paprastuosius arba sudėtinius skėčius. Vainiklapiai 5, kartais smarkiai redukuoti, balti, gelsvi, žalsvi, rausvi, retai mėlyni arba violetiniai. Vaisius – skeltavaisis, sudarytas iš 2 merikarpių.
Šeimoje daug vaistinių augalų, priklausančių skudučio, gaivenio (Bupleurum), ferulos, raistenės (Hydrocotyle), saliavo, guostės ir kitoms gentims. Dauguma salierinių kaupia eterinius aliejus, todėl yra kvapūs. Svarbiausi prieskoniniai augalai priklauso krapo, kalendros, kumino, kmyno, pankolio, gelsvės ir kitoms gentims.
Iš jų gaunami eteriniai aliejai naudojami maisto, farmacijos, parfumerijos ir kosmetikos pramonėje. Kai kurių rūšių augalai, priklausantys saliero, morkos, petražolės, pastarnoko ir kitoms gentims, yra labai svarbūs maistiniai augalai.
Nemaža dalis salierinių augalų sukaupia daug glikozidų, alkaloidų ir kitų junginių, todėl yra labai nuodingi. Nuodingiausi augalai priklauso nuokanos, maudos, šunpetrės (Aethusa) ir kitoms gentims.
Lietuvoje savaime auga 34 rūšių augalai, priklausantys 28 gentims. 9 rūšių salierinių šeimos augalai yra reti, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą (pvz., pajūrinė zunda, pelkinė raistenė, pievinis auksveitis). 17 rūšių augalai, priklausantys 14 genčių, yra svetimžemiai. Kai kurie iš jų natūralizavęsi, sparčiai plinta ir tapę invaziniais augalais (pvz., Sosnovskio barštis). Daugiau kaip 20 rūšių salierinių auginami gėlynuose kaip dekoratyviniai augalai.
849