šalinamieji organai

šãlinamieji òrganai (organa excretionis), žmogaus ir gyvūnų organai, šalinantys iš organizmo vandens perteklių, tarpinius ir galutinius medžiagų apykaitos produktus ir jų liekanas, svetimas, organizmui žalingas organines ir neorganines, kietas, ištirpusias, skystas ir dujines medžiagas. Šalinamieji organai padeda išlaikyti organizmo vidinės terpės pastovumą (homeostazę). Žmogaus ir stuburinių gyvūnų šalinamieji organai yra inkstai, kepenys, oda, plaučiai, storoji žarna. Primityviausi bestuburių gyvūnų šalinamieji organai yra protonefridijos. Jas turi plokščiosios kirmėlės, dygiastraubliai, kai kurios žieduotosios kirmėlės ir moliuskų lervos. Moliuskų šalinamieji organai yra iš mezodermos išsivystę celomoduktai. Jie prasideda perikardinėje ertmėje (celomo liekana) piltuvėliais, atsiveria kūno šonuose į mantijos ertmę. Daugelis moliuskų turi 2 inkstus; sudėtingesnės sandaros pilvakojai moliuskai – 1, keturžiauniai – 4. Plautinių moliuskų inkstų ištekamasis latakas atsiveria tiesiog į išorę šalia kvėpavimo angos. Dar moliuskai turi tam tikras perikardines liaukas, atliekančias šalinimo funkciją. Vėžiagyvių šalinamieji organai yra galvinėje kūno dalyje; tai anteninės ir maksilinės liaukos (pakitę celomoduktai). Iš sausumos bestuburių celomoduktų tipo šalinamuosius organus turi tik onichoforai ir kai kurie voragyviai. Sausumos nariuotakojų šalinimo funkcijas atlieka Malpighio vamzdeliai arba žarnyno sienelės. Kai kurių bestuburių saviti šalinamieji organai yra didelės ląstelės, vadinamos kaupiamaisiais inkstais, kaklo liaukomis, ekskretoforais. Iš chordinių primityviausi šalinamieji organai yra gaubtagyvių kaupiamieji maišeliai.