šálmas, lengvas, stiprus, dažniausiai be antveidžio galvos apdangalas nuo sutrenkimų, mechaninių sužalojimų, kritulių, elektros srovės poveikio ir kitų sužeidimų saugoti. Šalmus dėvi dviratininkai, kariai, motociklininkai, sportininkai (automobilininkai, boksininkai, jojikai, kalnų slidininkai, ledo ritulininkai, sklandytojai), statybininkai, šachtininkai, ugniagesiai, ekstremalai. Šalmai būna metaliniai, odiniai, plastikiniai, tam tikros konstrukcijos, su įtaisais (pvz., šachtininko – su įtaisu prožektoriui). Karių šalmas (dažniausiai metalinis) yra ekipuotės dalis, saugo nuo kulkų ir skeveldrų, žiemą dėvimas su pošalmiu. Kovos mašinose ir kai kuriuose lėktuvuose dėvimas odinis arba medžiaginis šalmas su pamušalu, įmontuotomis ausinėmis ir laringofonais. Lakūnai dar dėvi sandarųjį šalmą, kurį sudaro šalmas, stiklinis priekis, šviesos filtras ir šalmofonas.
Istorija
Pirmuosius šalmus 23 a. pr. Kr. pradėjo dėvėti šumerai. Azijoje apie antrą tūkstantmetį prieš Kristų šalmai buvo gaminami 2 formų: kūgio ir kiaušinio, su ausų apsaugomis. Kinijoje naudoti nuo 3 a. pr. Kr., Indijoje – nuo 13 a. (iki tol – turbanai). 6 a. pr. Kr. skitai turėjo odinius šalmus su prisiūtomis geležinėmis plokštelėmis. Mongolų-totorių kariuomenėje paplito kupolo formos (kartais su antveidžiais) šalmai šišakai (Rusioje jie paplito 15 a., 16–17 a. – Abiejų Tautų Respublikoje ir Europos kitų valstybių kariuomenėse). Senovės Graikijoje paplito vadinamasis Korinto šalmas, dengęs visą galvą ir kaklą, su plyšiais akims ir burnai. Kiekvienas šalmas buvo gaminamas individualiai, pritaikomas kariui. Šalmai buvo gaminami iš odos ir gyvūnų ilčių (17–10 a. pr. Kr., Graikija), odos ir bronzos, vėliau – iš bronzos ir geležies. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje pasikeitus karybos būdui (mūšio baigtį lemdavo ne didvyriai, o didelės kariuomenės) imta masiškai gaminti paprastesnius šalmus, pvz., pilosus – bronzines 0,7–0,9 kg sveriančias kūgio formos kepures lengviesiems pėstininkams.
šalmas: a – Urartu (8 a. pr. Kr.), b – Korinto tipo (6 a. pr. Kr.), c – Vendelio tipo su antveidžiu (7 a. po Kr.), d – kūginis iš Pakalniškių kapinyno (rekonstrukcija 11–12 a.), e – Lenkijos sparnuotojo husaro (17 a.), f – Adriano (Prancūzija, 1915), g – Lietuvos kario (Kroatijos gamybos, 2011)
Nuo Aleksandro Makedoniečio laikų kavalerijoje paplito kepurę su kraštais primenantis Bojotijos šalmas. Romos imperijos kariuomenėje iki pirmųjų amžių po Kristaus naudoti kupolo formos su snapeliais, 1–4 a. po Kr. – apvalūs su skiauterėmis legionų šalmai. Nuo 950 po Kr. šalmai gaminti tik iš geležies. Nuo 6–7 a. po Kr. pradėti naudoti Vendelio tipo šalmai (ant metalinio karkaso pritvirtintos metalinės plokštelės), nuo 10 a. – normaniškieji šalmai, gaminti iš pavienių segmentų. Viduriniais amžiais pradėti naudoti kūgio formos normaniškieji šalmai su nosies apsauga. 12–17 a. paplito metalines skrybėles primenantys pėstininkų šalmai, jų platūs kraštai gerai saugojo nuo raitelio kardo smūgių, o per tvirtovių apgultis – nuo mėtomų akmenų, pilamo karšto smėlio. 13–16 a. kavaleristai ir sunkieji pėstininkai dėvėjo 2–5 kg sveriančius vadinamuosius didžiuosius šalmus: uždarus, su prapjovomis akims ir skylutėmis kvėpuoti, nepatogius kautis artimajame mūšyje (riteriai juos kartais nusiimdavo). Plintant šaunamajam ginklui šalmų reikšmė mažėjo, 18 a. kareiviai jų jau nebedėvėjo. Per Napoleono I karus šalmus ėmė dėvėti kai kurių kariuomenių dragūnai ir kirasyrai. Per I pasaulinį karą šalmai turėjo apsaugoti pėstininkus nuo priešo šaunamųjų ginklų kulkų ir šrapnelio. Pirmuoju moderniu šalmu laikomas 1915 Prancūzijoje pradėtas gaminti vadinamasis Adriano šalmas (masė 0,7 kilogramo). Nuo 20 a. antros pusės šalmai, sveriantys apie 1,4–1,9 kg (Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės šalmas PASGT) gaminami iš kevlaro, titano, aramido. Prie jų tvirtinama radijo ryšio įranga, naktinio matymo prietaisai, filmavimo kameros.
Lietuvoje
Šalmai naudoti nuo 11–12 amžiaus. Rasti 4 šalmai, manoma, priklausę visuomenės elitui; jie yra kūgio, pusapvalio kupolo pavidalo, pagaminti iš skardos lakšto, kai kurie turėjo apsauginį kaklo tinklą iš supintų grandelių. Manoma, gaminti vietos meistrų, bet prototipai buvę importiniai. 21 a. pradžioje Lietuvos kariuomenė naudojo Kroatijos gamybos šalmus.
645
67