šalnà, dirvos paviršiaus arba oro atvėsimas iki 0 °C ir žemiau, kai vidutinė paros temperatūra yra teigiama (vegetacijos periodu). Pagal kilmę skiriamos spindulinio atvėsimo, advekcinės ir mišriosios šalnos. Spindulinio atvėsimo šalnos formuojasi dėl dirvos paviršiaus bei gretimų atmosferos sluoksnių atvėsimo giedromis, mažai vėjuotomis naktimis. Jų susidarymas labai priklauso nuo vietos sąlygų (reljefo, dirvos būklės ir kita): reljefo įdubimuose, laukymėse šalnos dažnesnės ir didesnės, kalvų viršūnėse ir iškiliose vietose – retesnės. Advekcinės šalnos susidaro dėl šalto oro (mažiau kaip 0 °C) advekcijos. Jos apima dideles teritorijas ir mažai priklauso nuo vietos sąlygų. Jei, vykstant šalto oro advekcijai, temperatūra naktį dar labiau nukrinta dėl paklotinio paviršiaus spindulinio vėsimo, formuojasi mišriosios šalnos.
šalna
Lietuvoje šalnos dažniausios pietuose, rečiausios – pajūryje. Pirmosios rudens šalnos dažniausiai fiksuojamos rugsėjo pabaigoje (kartais būna rugsėjo pradžioje, pvz., 2022) arba spalio pradžioje, paskutinės pavasario – gegužės mėnesį.
812