Salõčiai, miestelis Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje, 23 km į šiaurę nuo Pasvalio, abipus Mūšos, netoli Latvijos sienos; seniūnijos, parapijos centras. 638 gyventojai (2021). Per miestelio rytinę dalį teka Bėrė (Mūšos intakas). Pro Saločius eina Via Baltica automobilių magistralė. Šv. Juozapo bažnyčia (1944 07 26 sudegė, 1945 įrengta dviaukštėje mūrinėje klebonijoje). Žemės ūkio bendrovė Saločiai. Paštas, ambulatorija, Antano Poškos pagrindinė mokykla (1930–45 pradinė, 1945–49 progimnazija, 1949–2004 vidurinė mokykla), kultūros centras, biblioteka (įkurta 1937). Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę 1918–19 (pastatytas 1928, atstatytas 1989).

Saločių herbas

Istorija

Minimi nuo 15 a. antros pusės. 1514 pastatyta katalikų bažnyčia ir įsteigta parapija. 1525 minimas Saločių miestelis, leistas turgus. 16 a. antroje pusėje Biržų Radvilos bažnyčią nugriovė ir jos vietoje pastatė evangelikų reformatų maldos namus, apie 1644 katalikų bažnyčia atstatyta. 1611 Saločiai vadinami miestu. 1581 ir per 1700–21 Šiaurės karą sudegė, per šį karą 1703 įvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos imperijos kariuomenių Saločių kautynės su Švedijos kariuomene. Per 1794 sukilimą prie Saločių įvyko Saločių kautynės. Nuo 1804 veikė parapinė mokykla.

1910 ir 1944 Saločiai degė. Prieš I pasaulinį karą įkurtas Blaivybės draugijos skyrius. 1918–50 Saločiai buvo valsčiaus centras. 1919 apylinkėse su Sovietų Rusijos kariuomene kovojo Lietuvos partizanų būrys. 1919 11 apylinkėse vyko Lietuvos kariuomenės kautynės su bermontininkais. 1932 Saločiuose buvo 185 namai, 4 lietuvių ir 12 žydų parduotuvių.

20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė kultūrinė Vairo draugija, šaulių būrys, jaunųjų ūkininkų ir kitos kultūrinės bei religinės organizacijos. 1926 įsteigta pieno perdirbimo bendrovė, veikė vartotojų, smulkaus kredito draugijos, kelios amatų dirbtuvės. 1929 per Mūšą pastatytas tiltas. 1941 antroje pusėje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Žadeikių pušyne prie Pasvalio nužudyti Saločių žydai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Biržų rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietų valdžia ištrėmė 4 Saločių gyventojus. Sovietų okupacijos metais Saločiai buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 05 22 Saločių pasienio punktą buvo užpuolę sovietiniai omonininkai. 2012 patvirtintas Saločių herbas. 1833 Saločiuose buvo 152, 1897 – 356, 1923 miestelyje – 581, dvare – 76, 1959 miestelyje – 551, 1970 – 611, 1979 – 715, 1989 – 970, 2001 – 913, 2011 – 826 gyventojai.

Saločiai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką