Sãlos, miestelis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Kamajų seniūnijoje, 9 km į vakarus nuo Kamajų; parapijos centras. 128 gyventojai (2021).
Salos įsikūrusios Dviragio ežero saloje (su krantu rytuose miestelį jungia tiltas, vakaruose – pylimas). Plentai į Kamajus, Skapiškį. Šv. Kryžiaus bažnyčia. Paštas, kultūros namai, biblioteka (įkurta 1951). Salų dvaras ir parkas (vienas seniausių Lietuvoje).
Salų dvaras ir parkas (2023)
Architektūra
Dvaro sodyba susiklostė 18–19 amžiuje. Monumentalūs vėlyvojo klasicizmo, su eklektikos bruožais rūmai turi ypač raiškų klasicistinį toskaniškųjų kolonų portiką, 18 a. pirmos pusės rūsius (pirmieji rūmai, pastatyti 1766, buvo mediniai, 19 a. pradžioje jie perstatyti; dabar rūsiuose veikia muziejus). Originaliausias ūkinis pastatas – monumentalus akmenų mūro tvartas su diendaržiu (po 1808). Kiti pastatai: istoristinė kalvė (18 a. pabaiga–19 a. pradžia) ir pirtis‑skalbykla, liaudies architektūros 2 kumetynai ir svirnas‑ledainė, prievaizdo namas, rūsys‑sandėlis (visi po 1808). Sodybai priklauso neogotikinė medinė Šv. Kryžiaus bažnyčia (1873–88, žalvarinis varpas, 1873) ir varpinė (18 a. pabaiga). Parkas (9 ha) mišraus plano, su tiesiomis susikertančiomis alėjomis; manoma, įkurtas 19 a. pirmoje pusėje. Dvaras minimas nuo 1561.
Šv. Kryžiaus bažnyčia Salose
2271
Istorija
1450 Salos minimos tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Kęsgailų valdų. Apie 16 a. viduryje atiteko Radviloms. 1585 Salos vadinamos miesteliu. 17 a. antroje pusėje Salų dvarą įgijo Morikoniai (jie ir pastatė dabartinį ansamblį). Iki 1775 pastatyta katalikų koplyčia, 1781 – pirmoji bažnyčia. 19 a. pirmoje pusėje dvare veikė Salų muzikos mokyka. Per 1863–1864 sukilimą apylinkėse kovojo L. Morikonio sukilėlių būrys. Nuo 1889 dvaras priklausė M. Pšezdeckienei, manoma, tada pastatai pradėti restauruoti. 1911 įsteigtas Salų žemės ūkio būrelis, 1913 – pieninė. Prieš I pasaulinį karą įkurta Blaivybės draugija. 1920–50 veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla (1950–69 žemės ūkio technikumas, 1969–79 tarybinis ūkis technikumas). 1923 įsteigta pirmoji Lietuvoje valdinė mergaičių namų ūkio mokykla.
Per 1941 06 14 trėmimą iš Salų apylinkės ištremta 19 žmonių, 1944–53 – daugiau kaip 15 šeimų. 1941 07 01 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Salų komunistai, komjaunuoliai ir žydai. 1945 Gučiūnų kaime prie Salų įvyko Lietuvos partizanų ir sovietų kariuomenės bei stribų mūšis.
SSRS okupacijos metais Salos buvo apylinkės centras ir tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Nuo 2004 dvare rengiamos Vilniaus universiteto vasaros stovyklos, konferencijos, kultūros renginiai. 1923 dvare buvo 167, 1959 miestelyje 420, 1970 – 445, 1979 – 400, 1989 – 307, 2001 – 228, 2011 – 152 gyventojai.