salotà (Lactuca), astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. 75 rūšys. Salota paplitusi Europoje, Afrikoje, Azijoje, Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje.
Vienametė, dvimetė arba daugiametė žolė su stora liemenine šaknimi, kartais su gulsčiais šakniastiebiais. Stiebas status, iki 4,5 m aukščio, viršutinėje dalyje dažnai gausiai šakotas. Lapai ištisiniai, skiautėti arba netaisyklingai plunksniškai suskaidyti, pliki, kartais apaugę standžiais šereliais. Graižai pavieniai arba susitelkę į skėčio arba šluotelės pavidalo sudėtinius žiedynus. Graižą sudaro 6–50 liežuviškųjų žiedų. Jų vainikėlis geltonas, gelsvas, baltas arba mėlynas. Vaisius – elipsiškas, iš šonų plokščias lukštavaisis su skristuku. Sėjamoji salota (Lactuca sativa) visame pasaulyje dažnai auginama lapinė daržovė. Rečiau kaip daržovinis augalas auginama indinė salota (Lactuca indica). Kompasinė salota (Lactuca serriola) yra vaistinis augalas, naudojamas liaudies medicinoje. Daugelio rūšių salotos nuodingos. Totorinė salota (Lactuca tatarica), sibirinė salota (Lactuca sibirica), kanadinė salota (Lactuca canadensis), kompasinė salota – įkyrios įvairių pasėlių piktžolės.
totorinė salota
Lietuvoje 3 svetimžemės ir 1 auginama rūšys. Kompasinė salota dažna, sparčiai plintanti invazinė rūšis. Totorinė salota plinta Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių smėlynuose. Daugiametė salota (Lactuca perennis) labai reta. Sėjamoji salota dažnai daržuose auginama lapinė daržovė (salotos), kartais pasitaiko sulaukėjusių.
849