sálpos (Salpae), gaubtagyvių (Tunicata) potipio chordinių gyvūnų klasė. 3 būriai: pirosomos (Pyrosomida), tikrosios salpos (Salpida) ir jūrų statinaitės (Doliolida). 25 rūšys. Paplitusios visuose vandenynuose, išskyrus Arkties. Kūnas nuo kelių milimetrų iki 33 cm ilgio, apgaubtas odos epitelio išskirta plona skaidria tunika, pro kurią persišviečia žiedinių raumenų juostos ir žarnynas. Priekiniame kūno gale yra burnos anga, užpakaliniame – kloaka. Širdis yra pilvinėje pusėje, kraujotakos sistema neuždara. Žarnyno priekyje (ryklėje) yra žiauniniai plyšiai. Pro ryklę salpos kvėpuoja, košia smulkias maisto daleles. Nervų sistema susideda iš antryklinio ganglijo ir virš jo esančios šviesai jautrios akutės. Salpomis minta kai kurios žuvys, jūriniai vėžliai. Dažnesniosios rūšys: atlantinė pirosoma (Pyrosoma atlanticum), Salpa democratica ir Doliolum denticulatum.
atlantinė pirosoma (Atlanto vandenyne prie Azorų salų)
atlantinės pirosomos ryklė
-salpa; -pirosoma; -jūrų statinaitė