Salta (Sálta), provincija Argentinos šiaurės vakaruose. Vakaruose ribojasi su Čile, šiaurėje – su Bolivija, šiaurės rytuose – su Paragvajumi.
turistinis traukinys kalnuose Saltos provincijos vakaruose
Plotas 154 488 km2. 1,41 mln. gyventojų (2019). Centras ir didžiausias miestas – Salta (644 400 gyventojų aglomeracijoje, 2019). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): San Ramón de la Nueva Oránas (88,0), Tartagalis (75,0), General Güemesas (36,4).
Didžiąją dalį Saltos teritorijos užima Andų Pagrindinės Kordiljeros priekalnės: jose yra Llullaillaco ugnikalnis (aukštis 6723 m; aukščiausias veikiantis ugnikalnis pasaulyje), Socompos (6031 m), Nevado de Cachí (6200 m) ugnikalniai. Rytinę dalį apima Gran Chaco gamtinė sritis.
Klimatas tropinis, drėgnas. Vasaros mėnesių vidutinė temperatūra 21,5 °C, žiemos – 10 °C. Per metus iškrinta iki 700 mm kritulių. Didžiausios upės: Bermejo, Salado, Juramento, Guachipasas, Cachaquí. Gausu druskingų ežerų. Dirvožemiai vakaruose daugiausia gipsažemiai, rytuose – kaštonžemiai. El Rey, Baritú ir Los Cardoneso nacionaliniai parkai.
Gaunama nafta (Tartagalio, General Mosconi, San Ramón de la Nueva Oráno apylinkėse), gamtinės dujos (Campo Duráno apylinkėse), kasama urano, geležies (Rosario de Lermos apylinkėse), švino ir sidabro (Poscayos apylinkėse), vario (Acay, San Antonio de los Cobreso apylinkėse), mangano rūdos, nikelis ir kobaltas (Santa Victorijos apylinkėse), akmens anglys (Chicoanos apylinkėse).
Naftos perdirbimo, maisto (cukraus, vyno, tabako, vaisių ir daržovių perdirbimo), chemijos, metalo apdirbimo pramonė. Turizmas. Auginama cukranendrės, vilnamedžiai, vynmedžiai, tabakai, kukurūzai, ryžiai, pupelės, pomidorai, įvairūs citrinmedžiai, bananai. Ekstensyviai veisiama galvijai, arkliai, avys, ožkos, lamos, alpakos. Kertamas miškas. Per Saltą eina Resistencijos–Saltos, Córdobos–Saltos geležinkeliai, Saltos–Calamos (Čilė), Saltos–Mendozos plentai.
Istorija
Ikikolumbiniu laikotarpiu dabartinės Saltos teritorijoje gyveno diagitai, kalčiakiai ir kitos indėnų gentys. 1535 atvyko pirmieji ispanų konkistadorai, vadovaujami D. de Almagro. 1582 įkurta pirmoji gyvenvietė San Felipe de Lerma en el Valle de Salta (dabartinė Salta). Nuo 16 a. pabaigos per Saltą į Argentiną vykdavo persikėlėliai iš Peru ir Bolivijos.
Iki 1776 Salta priklausė Peru vicekaralystei, vėliau – La Platos vicekaralystei. 1814 sudaryta atskira Saltos provincija (apėmė kur kas didesnę teritoriją nei dabartinė Salta).
1826 nuo Saltos atsiskyrė Tarija (tapo Bolivijos provincija), 1834 – Jujuy (tapo atskira Argentinos provincija).
19 a. pabaigoje per Saltą nutiesti geležinkeliai, atvyko nemažai imigrantų iš Italijos, Ispanijos, arabų šalių (Sirijos, Libano). 1925 Bolivijai atiteko Saltos pasienio miestas Yacuiba. 1943 prie Saltos prijungti San Antonio de los Cobreso ir Pastos Grandeso departamentai.