šaltãlankis (Hippophaë), žilakrūminių (Elaeagnaceae) šeimos augalų gentis. 7 rūšys. Šaltalankis paplitęs Europoje ir Azijoje.
Krūmas arba neaukštas medis su dygiomis šakomis. Lapai pražanginiai, priešiniai arba susitelkę į menturius, lancetiški arba linijiškai lancetiški. Vyriškieji žiedai susitelkę į žirginius ūglių apatinėje dalyje, moteriškieji – pavieniai arba į nedideles kekes. Žydi prieš lapams skleidžiantis. Vaisius – geltonas arba oranžinis uogos pavidalo kaulavaisis. Minkštimas sultingas, rūgštus, kvapus. Iš vaisių spaudžiamos sultys. Dažniausiai auginamas dygliuotasis šaltalankis (Hippophaë rhamnoides), rečiau – gluosnialapis šaltalankis (Hippophaë salicifolia). Išvesta daug veislių. Vaisių minkštime kaupiasi iki 4 % organinių rūgščių, iki 4 % cukrų, gausu vitaminų, sėklose – iki 13 % aliejaus, kuris naudojamas farmacijos ir kosmetikos pramonėje, medicinoje. Dygliuotasis šaltalankis naudojamas dirvožemio erozijai stabdyti. Jaunais ūgliais su kandikais audiniai dažomi juodai. Lietuvoje savaiminių nėra, dažnai auginamas dygliuotasis šaltalankis.
dygliuotojo šaltalankio šaka su vaisiais
849